Europą užklupus itin stipriai kaitros bangai, Italija ketvirtadienį paskelbė aukščiausią pavojaus lygį visuose didžiuosiuose šalies miestuose.
Ši kaitra jau atnešė nacionalinį temperatūros rekordą Austrijoje, sukėlė gamtinius gaisrus bei sutrikdė energetikos ir transporto sistemų veiklą visame žemyne.
Keliose šalyse fiksuojama virš 40 laipsnių Celsijaus temperatūra, todėl milijonams žmonių buvo išplatinti įspėjimai dėl pavojaus sveikatai.
Visoje Europoje pareigūnai kovoja su ekstremalaus karščio padariniais: pavojaus sveikatai įspėjimais milijonams gyventojų Italijoje, rekordine temperatūra Austrijoje, sausros sukeltais energetikos ir laivybos sutrikimais Vidurio Europoje bei gamtiniais gaisrais nuo Prancūzijos iki Balkanų.
Mokslininkai ir pareigūnai įspėja, kad šylant klimatui tokie reiškiniai darosi dažnesni ir intensyvesni.
Klimato kaita lemia ekstremalesnes vasaras
Nuo Viduržemio jūros regiono iki Vidurio Europos užsitęsusi kaitra, sausra ir miškų gaisrai vis labiau tampa būdingais vasaros bruožais.
Dabartinė karščio banga atskleidė visuomenės sveikatos apsaugos sistemų, elektros gamybos, transporto tinklų ir turizmo infrastruktūros pažeidžiamumą, priversdama vyriausybes bei įmones prisitaikyti prie dažnesnių ekstremalių orų periodų.
Italijos sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė raudonąjį pavojaus lygį visuose 27 miestuose, stebimuose pagal nacionalinę karščio stebėsenos sistemą. Tai pirmas kartas šiais metais, kai aukščiausias pavojaus lygis tuo pačiu metu įvestas visame tinkle.
Įspėjimai galioja nuo Triesto šalies šiaurės rytuose iki Palermo Sicilijoje. Jie rodo pavojų sveikatai visiems gyventojams, o ne tik pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Pareigūnai ragina gyventojus ir turistus vengti tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis dienos valandomis, jei įmanoma, būti patalpose ir gerti daug vandens, nes temperatūra kai kuriose vietovėse siekia 40 laipsnių Celsijaus.
Karštis privertė imtis pokyčių ir svarbiausiuose turizmo objektuose. Turizmo bei kultūros ministerijos pratęsė lankymo valandas vakarais tokiuose objektuose kaip Romos Koliziejus ir Panteonas.
Prie Koliziejaus įėjimų įrengti vėsinimo įrenginiai, taip pat pasitelkta daugiau medicinos punktų.
Austrijoje pasiektas nacionalinis temperatūros rekordas
Intensyviausias karštis užfiksuotas Austrijoje, kur trečiadienį kaime, esančiame netoli Slovakijos sienos, termometro stulpelis pakilo iki 41,2 laipsnio Celsijaus, pranešė organizacija „GeoSphere Austria“.
Tai aukščiausia kada nors šioje šalyje užfiksuota temperatūra.
Austrija taip pat susiduria su didele sausra. Kritulių kiekis nuo sausio 1-osios iki birželio 30 dienos visoje šalyje buvo 27 proc. mažesnis už ilgalaikį vidurkį, o kai kuriuose rytiniuose regionuose iškrito tik pusė įprasto kritulių kiekio.
Klimatologas Alexander’as Orlikas teigė, kad kai kuriose šalies dalyse tokios sausos sąlygos nebuvo užfiksuotos nuo 1885-ųjų.
Vengrija sumažino elektros vartojimą sausrai paveikus atominę elektrinę
Vengrijoje užsitęsusi sausra ir rekordiškai žemas Dunojaus upės vandens lygis smarkiai paveikė vienintelę šalies branduolinę jėgainę, kuri reaktoriams ataušinti naudoja upės vandenį.
Elektrinės operatoriai sumažino gamybą iki maždaug 10 proc. įprasto lygio, todėl vyriausybė, šalyje alinant rekordinei karščio bangai, įvedė nepaprastąsias taupymo priemones.
Pareigūnai paprašė didžiųjų pramonės vartotojų ir namų ūkių sumažinti elektros vartojimą, ypač piko valandomis tarp 17 ir 22 valandos. Šiomis valandomis uždrausta važiuoti krovininiams traukiniams, o Budapešto architektūrinių objektų dekoratyvinis apšvietimas buvo išjungtas.
Apie planus riboti elektros vartojimą paskelbė kelios didelės bendrovės, įskaitant energetikos įmonę „Mol“, farmacijos gamintoją „Gedeon Richter“ ir automobilių gamintojus „Suzuki“, „Mercedes-Benz“, „Audi“ bei BMW.
Siekdama taupyti elektrą, vyriausybė šią savaitę taip pat atšaukė parlamento posėdžius.
Karščio banga visoje šalyje pagerino temperatūros rekordus. Trečiadienio naktį Budapešte užfiksuota šilčiausia naktis stebėjimų istorijoje, kai temperatūra nukrito tik iki 28 laipsnių Celsijaus.
Vokietija nerimauja dėl senkančių upių
Vokietijoje kyla vis didesnis nerimas dėl sausros poveikio transportui ir pramonei, Reino bei kitų upių vandens lygiui toliau krintant.
Transporto ministras Steffenas Bilgeris ketvirtadienį susitiko su nukentėjusiomis organizacijomis ir įspėjo, kad žemas vandens lygis kelia didelių iššūkių vidaus vandenų laivybai, pramonei bei bendrai logistikos grandinei.
Aplinkosaugos grupė BUND paragino institucijas atkreipti dėmesį ne tik į ekonominį poveikį, bet ir padidinti upių atsparumą klimato kaitai, išlaikant daugiau vandens kraštovaizdyje ir sumažinant jo paėmimą sausros periodais.
Pietryčių Prancūzijoje ugniagesiai paliko dideles pajėgas Varo regione po to, kai pareigūnai pranešė, jog didelis miško gaisras ten nebesiplečia, tačiau vis dar gali įsiliepsnoti iš naujo.
Gaisras, prasidėjęs liepos 20 dieną, išdegino daugiau nei 60 kv. km plotą ir tapo didžiausiu pastaraisiais dešimtmečiais šioje teritorijoje užfiksuotu gaisru.
Pareigūnai įspėjo, kad dėl stipraus vėjo ir itin sausų orų pietryčių Prancūzijoje išlieka labai didelė naujų miškų gaisrų rizika.
Balkanai kovoja su gaisrais ir sausra
Ketvirtadienį karščio banga Balkanuose pasiekė piką, kai temperatūra priartėjo prie 40 laipsnių Celsijaus, o pareigūnai kovojo su sausra ir gamtiniais gaisrais.
Serbijoje ugniagesiai po kelias dienas trukusių sausų orų sunkiai sutvardė kelis gaisrus. Vienas didelis gaisras liepsnojo pušynuose į vakarus nuo Belgrado, o kitas išplito netoli centrinio Kraljevo miesto, kur gesinimo darbus sunkina sudėtingas reljefas.
Kaimyninėje Kroatijoje, temperatūrai pakilus palei Adrijos jūros pakrantę, turistai Dubrovnike ieškojo prieglobsčio pavėsyje ir karščiausiomis dienos valandomis vengė paplūdimių.
