Nesiliauja gyventojų skundai, kad eilėje pas gydytoją tenka laukti ištisus mėnesius, o atvykus konsultacijai poliklinikose pasitinka tušti koridoriai. Jiems susidaro įspūdis, esą gydytojai iš tiesų nedirba, o eilės išpūstos dirbtinai.
„Laukiau pas kardiologą vizito 5 mėnesius, kad uždėtų holterį. Baisios eilės (matosi foto). Sėdžiu jau valandą laiko. Niekas nevyksta, gydytojas „trumpam“ išėjo, galimai pietauti. Kam išvis tada ta registracija pagal laiką“, – skundėsi vienas žmogus.
Pasidalinęs panašia tuščio koridoriaus nuotrauka nuostabos, kodėl jis 15–16 val. visiškai tuščias, neslėpė ir kitas gyventojas. Jis teigė eilėje pas gydytoją laukęs apie 4 mėnesius.
„Pagaliau nuvykau, apžiūrėjo per nepilną valandą, ačiū, kad per tą laiką nepablogėjo…“ – ironizavo įrašo autorius.
Po tokiais įrašais pasipylė šimtai žmonių komentarų, kuriuose skųstasi, kad eilės nežmoniškai didelės. Vieni dalijosi, kad eilėje pas akių gydytoją laukia daugiau nei metus, pas kitus specialistus irgi tenka laukti ne vieną mėnesį.
Gyventojai skundėsi, kad esą dabar visi gydytojai dirba privačiai, ir siūlė apskritai naikinti privalomą sveikatos draudimą. Nestokota ir ironiškų pastabų, esą „ligoniai, kaip ir gydytojų darbas, tiesiog tapo nematomi“.
Tiesa, kiti argumentavo, kad tuo nereikėtų stebėtis – kaip ir patys gyventojai, gydytojai taip pat atostogauja. Be to, yra ligonių kasų nustatytos kvotos, kiek gydytojai gali priimti žmonių, tad jeigu jos jau išeikvotos, nieko daugiau neregistruoja, todėl yra eilės pas gydytojus ir tušti kolidoriai.
Tušti koridoriai rodo, kad sistema veikia
Vis dėlto jei anksčiau didelės gyvos eilės poliklinikose, kur kai kurie pacientai ateina „tik paklausti“ buvo įprastas vaizdas, dabar daug kas yra pasikeitę. Nors pacientams susidaro įspūdis, esą gydytojai „nieko neveikia“, pačios gydymo įstaigos pabrėžia, jog taip manyti visiškai klaidinga.
Nors gydymo įstaigose apsilankantys pacientai vis dar linkę nusistebėti ar net piktintis išvydę apytuščius koridorius, anot pačių poliklinikų atstovų, tai kaip tik parodo, kad sistema veikia.
„Turbūt tie tušti koridoriai gydymo įstaigose pacientų tiesiog klaidingai interpretuojami. Sakyčiau, tai kaip tik yra eilių valdymo sistemos rezultatai, nes pacientas registruojamas konkrečiam laikui. Tokiu būdu išvengiama fizinių eilių ir žmogus už durų laukia trumpiau“, – naujienų portalui tv3.lt yra aiškinusi Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Šapranauskienė.
Ji pasakojo, kad įstaigoje, išskyrus skubius atvejus, pacientai planinei pagalbai registruojami iš anksto.
„Vertinant situaciją po COVID-19 pandemijos, eilių valdymas tapo labiau orientuotas į išankstinę registraciją. Pacientai dažniau registruojasi iš anksto ir tikisi būti priimami paskirtu laiku.
Taip pat įstaigoje turime ir savo eilių valdymo sistemą, kada pacientai į kabinetą kviečiami pagal paskirtą laiką. Tokiu būdu apribojama galimybė pacientui patekti be registracijos ir sumažinamas tų spontaniškų apsilankymų skaičius, kai pacientai beldžiasi į gydytojo kabinetą „tik paklausti“, – komentavo ji.
Eiles sąlygoja ir atostogos ar specialisto pavardė
Įstaigos atstovė patikino, kad eilės eilėms nelygu, nes pas dalį specialistų galima patekti kad ir tą pačią dieną arba savaitę. Tiesa, pas dalį specialistų eilės ilgesnės tiek dėl didesnė paklausos, tiek pačių specialistų trūkumo.
Dar vienas aspektas – kai kurie žmonės nori patekti pas tam tikrą konkretų specialistą. Tuomet nėra ko stebėtis, kad eilė bus gerokai didesnė.
Taip pat eilės vasarą išties gali pailgėti dėl gydytojų atostogų. Tačiau, kaip pastebi poliklinikos, ir pacientų srautas kitą kartą šiltuoju metų laiku atslūgsta.
Be to, net jei pacientams gali atrodyti, kad gydytojas kabinete „nieko neveikia“, įstaigos primena, kad dar yra toks dalyka skaip nuotolinės konsultacijos.
Iš naujojo ministro – ambicingas planas
Lietuvos teisės aktai numato, kad pas šeimos gydytojus žmonės privalo patekti per savaitę, o pas gydytojus specialistus – per mėnesį. Tiesa, kaip ankstesnė statistika rodo, tai toli nuo realybės. Savo ruožtu naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis užsibrėžė ambicingą tikslą – per artimiausius dvejus metus pas kai kuriuos gydytojus eiles sumažinti mažiausiai trečdaliu.
Pasak ministro, dabar pacientams laukti pas reabilitologus, odontologus, neurologus tenka pusę metų ar net ilgiau. „Ten minimali ambicija bent 30 procentų, jei sumažinsime daugiau – tai proveržis būtų. To ir sieksime“, – TV3 Žinioms sakė L. Kukuraitis.
Jis priminė, kad net ir jau užsiregistravus pas specialistą verta vis atnaujinti E. Sveikatą ir pasitikrinti, ar neatsilaisvino talonų.
„Neurologai, reabilitologai, odontologai ir kitos specialistų grupės. Ką žmonės turėtų žinoti, kad yra išankstinio registravimo sistema. Išankstinio registravimo sistemoje, jeigu rodo, kad po mėnesio yra konsultacija ir jeigu nesi prisirišęs prie konkretaus specialisto, verta kartas nuo karto atnaujinti programėlę, nes specialistai įmeta atvirus langus. Kantrybės reikia, užregistruoja, palauki, grįžti ir dar spėji pagyti. Nebereikia nieko“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministras tikino, kad eiles mažinti galėtų padėti ir dirbtinis intelektas. „Ir dirbtinio intelekto, yra algoritmų, kaip pas specialistus patenkama. Kaip pas šeimos gydytojus einama, kiek persiregistruojama. Šie dalykai, juos reikia sužiūrėti. Specialistų apmokėjimai, kiek mokama už konsultaciją, kad specialistų daugiau ateitų ir teiktų paslaugas“, – vardijo sveikatos apsaugos ministras.
Ministras pabrėžė, kad pas kai kuriuos gydytojus eilių apskritai nėra, todėl didžiausias dėmesys esą turi būti skiriamas tik tam tikriems specialistams.
Duomenis apie eiles pacientai gali matyti realiu metu
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad duomenis apie eiles pacientai gali matyti realiu metu. „Anksčiau gydymo įstaigos eilių duomenis pačios siųsdavo VLK, kur ji būdavo sisteminama. Dabar visa informacija pateikiama išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) švieslentėje, kuri yra prieinama Valstybinės duomenų agentūros interneto svetainėje.
„Išankstinio registravimo sistemoje, jeigu rodo, kad po mėnesio yra konsultacija ir jeigu nesi prisirišęs prie konkretaus specialisto, verta kartas nuo karto atnaujinti programėlę, nes specialistai įmeta atvirus langus“, – sakė L. Kukuraitis.
Nuo praėjusių metų liepos 1 d. tokių duomenų iš įstaigų VLK nerenka. Siekiama, kad įstaigos visų savo vizitų duomenis deklaruotų IPR IS. Minėtoje švieslentėje informacija yra atnaujinama kas mėnesį – kiekvieno mėnesio 20 d. – ir yra grįsta realiais IPR IS duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus.
Kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie jos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl pacientų registravimo tvarkos, visos gydymo įstaigos privalo registruoti pacientus IPR IS, nepriklausomai nuo to, ar pacientas joje registruojasi pats, ar paskambinęs telefonu, ar atvykęs į gydymo įstaigą.
IPR IS švieslentėje galima rasti susistemintą gydymo įstaigų, kurios naudojasi IPR IS ir yra sudariusios sutartis su ligonių kasa, informaciją. Remiantis IPR IS duomenimis, situaciją galima detaliai analizuoti pasirenkant konkrečią gydymo įstaigą, gydytojo specialybę ir rūšiuojant pagal laukimo laiką – tuomet matyti, kur vidutiniai laukimo laikai mažėjo, o kur išlieka dideli“, – nurodė VLK.
Pasak ligonių kasų, skirtingose gydymo įstaigose laukimo laikas konsultacijai gauti gali gerokai skirtis, paslaugų prieinamumas priklauso nuo konkrečios įstaigos.
„Svarbu pažymėti, kad eilių trukmę reikšmingai veikia ir pacientų pasirinkimo įpročiai. IPR IS leidžia registruotis pas konkretų gydytoją, todėl pacientai dažnai renkasi tuos pačius, geriausiai žinomus specialistus. Dėl to pas juos laukimo laikas gali būti gerokai ilgesnis, nors toje pačioje įstaigoje pas kitus gydytojus vizito galima sulaukti greičiau“, – nurodė VLK specialistai.
