Pensininkams – papildomos išmokos: kai kuriems kas mėnesį pervedama net 621,85 euro

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai gali gauti ne vien „Sodros“ pensiją. Dirbantieji, norintys senatvėje padidinti savo pajamas, gali papildomai kaupti II pensijų pakopoje. Baigus kaupimą, daliai gyventojų kas mėnesį pradedamas mokėti pensijų anuitetas.

„Sodros“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5037 žmonės.

Vidutinė standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės išmoka siekė 99,18 euro, o pasirinkus anuitetą su paveldėjimu – 90,82 euro. Didžiausia mėnesinė išmoka sudarė 621,85 euro, mažiausia – 9,51 euro.

Per rugsėjį už įsigytus pensijų anuitetus į Pensijų anuitetų fondą (PAF) iš viso pervesta 0,34 mln. eurų.

Rugsėjį pelnas nebuvo realizuotas

Gyventojui baigus kaupti, pensijų fondų valdymo bendrovės parduoda jo sukauptą turtą ir gautus pinigus perveda „Sodrai“.

Administravimo sąnaudoms atskaičius 2,5 proc. gautos sumos, likusios lėšos nukreipiamos į PAF. Iš šio fondo pensininkams kas mėnesį mokami pensijų anuitetai.

Rugsėjo pabaigoje PAF turto vertė siekė 98,2 mln. eurų. Jis paskirstytas į tris portfelius: likvidumo, kuriame buvo daugiau kaip 1,8 mln. eurų, garantinį, siekusį 25,3 mln. eurų, ir augimo, kuriame buvo daugiau kaip 61,8 mln. eurų.

Likvidumo portfelis skirtas užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą trumpuoju, 6 mėnesių, laikotarpiu. Šios lėšos laikomos „Sodros“ sąskaitose.

Garantinio portfelio paskirtis – sukaupti lėšų ilgesnio laikotarpio, nuo 5 metų ir ilgiau, anuitetų išmokoms. Pinigai laikinai investuojami į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.

Augimo portfeliu siekiama per laikotarpį iki 20 metų uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui. Jo lėšos investuojamos į akcijas ir įvairius investicinius fondus, įskaitant indeksinius bei biržoje prekiaujamus fondus (ETF).

Jeigu portfelių turtas parduodamas už didesnę kainą, nei buvo įsigytas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelno, kuris paskirstomas anuitetų gavėjams. Tačiau rugsėjį Augimo portfelyje pelnas nebuvo realizuotas.

Akcentuojama didelė dirbtinio intelekto įtaka

„Sodros“ specialistų teigimu, rugsėjį rinkose daug dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas (DI).

Jų vertinimu, daugelis įmonių dėl DI viršija užsibrėžtus lūkesčius, o sektoriaus lyderių „OpenAI“ ir „Anthropic“ bendra vertė jau perkopė 3 trilijonus dolerių.

Akcijų rinkos smarkiai svyravo po to, kai „Meta“, anksčiau vadinta „Facebook“, pristatė išmanųjį agentą „Muse“. Jis gali užsakyti keliones, planuoti pirkinius ir tvarkyti asmeninius finansus. Per parą „Muse“ tapo populiariausia programėle Amerikoje, o „Meta“ vertė išaugo 300 mlrd. dolerių. Tuo metu kelionių agentūrų, finansų konsultantų ir panašių bendrovių akcijos smuko.

Vis dėlto „Sodros“ atstovai pažymėjo, kad DI agentai taip pat kelia baimę, nes vis dažniau pasprunka iš laboratorijų ir savavališkai rengia įvairius išpuolius. Garsiausiu tokiu atveju įvardyta „ChatGPT“ agentų ataka prieš Australijos vyriausybę.

Debiutui akcijų rinkoje besirengianti „Anthropic“ paskelbė verslo santrauką, kurios trečdalis buvo skirtas nuogąstavimams, kad bendrovės technologijos gali kelti grėsmę žmonijai.

Specialistų vertinimu, susitarimais dėl atsargesnės technologijų plėtros galbūt mėginama pridengti lėtėjančią pažangą, ir jie išreiškė viltį, kad taip ir yra.

Didesnį nerimą kelia energetikos problemos

„Sodros“ specialistai nurodė, kad pasaulyje ir taip netrūksta problemų, dėl kurių verta nerimauti. Svarbiausia iš jų, anot jų, yra naftos kainos.

Pagrindine problema išlieka uždarytas Hormuzo sąsiauris, tačiau atsiranda ir naujų iššūkių. Valstybių energetinių išteklių rezervai pastaraisiais mėnesiais buvo naudojami itin intensyviai.

Amerikoje jie yra žemiausio lygio nuo tada, kai buvo sukurti prieš 40 metų. Tikėtina, kad jau šį mėnesį bus pasiekta kritinė riba, dėl kurios visoje Amerikoje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl JAV, grasindama tarifais, spaudžia sąjungininkes sparčiau naudoti savo rezervus.

Padėtį apsunkina ir stringančios tiekimo grandinės. Irano dronai susprogdino Saudo Arabijos naftotiekį, kuriuo kasdien būdavo perpumpuojama daugiau kaip 5 mln. barelių naftos. Be to, hučių pajėgos užblokavo Babal-Mandebo sąsiaurį, kuriuo plaukdavo daugiau nei 10 proc. visos pasaulio naftos.

Specialistai pridūrė, kad karo pradžioje masinės energetikos krizės padėjo išvengti Kinija, beveik perpus sumažinusi naftos vartojimą. Tai stabilizavo kainas, tačiau rugsėjį Kinijai vėl pradėjus didinti vartojimą jos ėmė kilti.

Prieš pusmetį krizės poveikį mažino ir šešėliniai laivynai, pardavinėję sankcionuotą naftą, daugiausia gabenamą iš Rusijos. Tačiau po sėkmingų Ukrainos smūgių pusė dyzelino perdirbimo gamyklų šiuo metu priverstos mažinti gamybą. Rusijoje susidarė toks didelis trūkumas, kad dyzelino eksportas iš šalies buvo uždraustas.

„Sodros“ specialistų teigimu, Amerikos politikai iš pradžių kritikavo tokį įžūlų kišimąsi į laisvąją rinką, tačiau karui užsitęsus patys pradėjo svarstyti panašias priemones.

Pasak „Sodros“ atstovų, būtent dyzelino stygius tampa didžiausia pasaulio ekonomikos problema.

Trūkstant benzino žmonės gali persėsti iš automobilių į autobusus, tačiau dyzelinu remiasi visa pasaulio pramonė – juo varomi sunkvežimiai, traktoriai ir laivai. Jo paklausa nėra elastinga, todėl nuo karo pradžios dyzelino kainos jau išaugo 3 kartus.

Kai transportavimas pabrangsta 3 kartus, pasekmes greitai pajunta vartotojai: brangsta ne tik degalai, bet ir viskas – nuo miltų iki tiltų.

Kurios investicijos rugsėjį augo labiausiai?

PAF portfelyje rugsėjį jau antrą mėnesį iš eilės geriausiai pasirodė didžiausių Amerikos technologijų bendrovių akcijos (QDVE). Per mėnesį jų kaina pakilo 6,96 proc.

Japonijos akcijų (XZMJ) vertė padidėjo 3,97 proc., o besivystančių rinkų akcijų krepšelis be Kinijos (EXCH) ūgtelėjo 2,44 proc.

Didžiausią nuosmukį patyrė pasaulio finansų sektorius (XDWF), kurio vertė sumažėjo 3,52 proc.

Mėnuo buvo sudėtingas ir visiems fonde esantiems Europos akcijų fondams. EUNK ir CEBZ vertė smuko po 3,05 proc., o CEMS – 3,03 proc.