Nuomininkams – mokestis iki 360 eurų per metus: kada už adreso deklaravimą galima nemokėti

Nuomojantis būstą gali tekti susidurti su netikėtu reikalavimu. Nekilnojamojo turto (NT) investuotojas Giedrius Skėrys atskleidė, kad dalies nuomininkų prašo kas mėnesį papildomai mokėti už galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą. Per metus ši suma gali siekti 360 eurų. Naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, ar nuomos sutartį turintis žmogus iš tiesų privalo mokėti.

Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ vykusiame vebinare G. Skėrys pasakojo naujų nuomininkų pasiteiraujantis, ar šie norės deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste. Norintiems tai padaryti jis pasiūlo mokėti papildomai.

Iš keturių tokiu pasiūlymu susidomėjusių nuomininkų du sutiko kas mėnesį mokėti po 30 eurų, dar du – po 15 eurų. Visus metus mokant tokį mokestį, vienam asmeniui susidarytų nuo 180 iki 360 eurų.

Kaip vieną priežasčių investuotojas nurodė papildomus rūpesčius nuomininkui išsikrausčius – tuomet, anot jo, žmogų reikėtų išregistruoti.

G. Skėrys patvirtino, kad šį mokestį sieja ne su pagalba tvarkant dokumentus, o su savininko sutikimu deklaruoti adresą. Tačiau turint galiojančią nuomos sutartį atskiro leidimo reikia ne visais atvejais.

Savininko patvirtinimas būtinas ne visada

Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė pabrėžė, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nieko nekainuoja. Savininko patvirtinimo poreikis priklauso nuo pasirinkto deklaravimo būdo.

Deklaruojant internetu sistemoje reikia nurodyti patalpų savininko duomenis ir sulaukti jo patvirtinimo. Tačiau atvykus į savivaldybę ar seniūniją pakanka pateikti galiojančią nuomos sutartį – atskiro būsto savininko sutikimo nereikia.

Advokato padėjėja Dovilė Navickaitė paaiškino, kad deklaraciją galima pateikti per epaslaugos.lt, Registrų centro savitarną arba asmeniškai atvykus į savivaldybę ar seniūniją. Deklaruojant gyvai reikia turėti asmens dokumentą ir galiojančią nuomos sutartį. Jos tvirtinti pas notarą neprivaloma.

I. Naureckaitės teigimu, jei nuomos sutartį yra pasirašiusios abi šalys, savininkas negali uždrausti nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos.

Vėliau G. Skėrys portalui tv3.lt patikslino, kad jam yra tekę kreiptis į Registrų centrą dėl pasibaigusių nuomos sutarčių išregistravimo. Nuomos sutarties įrašas ir nuomininko deklaruota gyvenamoji vieta registruose administruojami atskirai.

Vilniaus savivaldybė nurodo, kad žmogui deklaravus adresą tik nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus deklaracija panaikinama automatiškai. Vis dėlto dėl NT registre įregistruotos nuomos sutarties išregistravimo savininkas turi pateikti atskirą prašymą.

„Youston“ kainoraštyje – 96,8 euro

Portalas tv3.lt bendrovės „Youston“ interneto svetainėje paskelbtame įkainių priede aptiko paslaugą „Gyvenamosios vietos deklaravimas“. Už ją nurodytas vienkartinis 96,8 euro mokestis, taikomas visam sutarties laikotarpiui. Svetainės klausimų skiltyje taip pat teigiama, kad gyventojui išrašoma sąskaita, o ją apmokėjus suteikiamas leidimas deklaruoti adresą.

„Youston“ atstovė Samanta Razminė paaiškino, kad ši suma renkama ne už patį deklaravimą. Ji taikoma tik tuomet, kai gyventojas savo noru užsisako papildomą administracinę paslaugą – bendrovės darbuotojų pagalbą atliekant su deklaravimu susijusius veiksmus kliento vardu.

Pasak jos, tokios pagalbos dažniausiai prireikia užsieniečiams arba žmonėms, neturintiems pakankamai laiko ar žinių.

S. Razminė taip pat pabrėžė, kad reikiamus dokumentus turintis apgyvendinimo paslaugų klientas gyvenamąją vietą gali deklaruoti savarankiškai. Jei būtinas „Youston“ patvirtinimas ar leidimas, jis suteikiamas nemokamai.

Vilniaus savivaldybės atstovės teigimu, gyvenamajai vietai deklaruoti gali užtekti ir apgyvendinimo sutarties, jeigu joje aiškiai nurodyta žmogaus teisė gyventi konkrečioje patalpoje.

Kada savininkui gali atsirasti papildomų išlaidų?

D. Navickaitė aiškino, kad valstybei už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėti nereikia. Todėl būsto savininkas nei pasirašydamas nuomos sutartį, nei vėliau neturėtų reikalauti papildomų pinigų ar didinti nuomos kainos vien todėl, kad nuomininkas jo būste deklaruos savo gyvenamąją vietą.

Vis dėlto teisininkė išskyrė galimą išimtį. Jei nuomininkas apsigyvena patalpose, kurios pagal dokumentus nėra gyvenamosios paskirties, savininkas gali patirti didesnių išlaidų. Vilniuje 2026 metais ne pagal paskirtį naudojamoms patalpoms nustatytas 3 proc. NT mokesčio tarifas.

Ar toks tarifas būtų taikomas konkrečioms patalpoms, priklauso nuo individualių aplinkybių. Vien nuomininko deklaruota gyvenamoji vieta savaime dar neįrodo, kad savininkui padidėjo mokestis.

Jeigu savininkas iš tikrųjų patiria papildomų išlaidų, jis gali tartis su nuomininku dėl jų kompensavimo. Tačiau toks susitarimas turėtų būti įrašytas nuomos sutartyje. Jau pasirašytos sutarties viena šalis vienašališkai pakeisti negali – būtinas abiejų šalių sutikimas.

Ką daryti pareikalavus sumokėti?

D. Navickaitė pabrėžė, kad nuomininkas turi teisę nemokėti nepagrįstų papildomų sumų už gyvenamosios vietos deklaravimą.

Jeigu nuomotojas reikalauja pinigų, pirmiausia verta paprašyti tiksliai paaiškinti, už ką renkamas mokestis, kuo jis grindžiamas ir kaip apibrėžtas sutartyje. Jei suma jau sumokėta, reikėtų išsaugoti mokėjimo įrodymą ir pareikalauti pagrindimo.

Nuomotojui nesugebėjus pagrįsti mokesčio, nuomininkas gali reikalauti kompensacijos, pavyzdžiui, sumažinti nuomos kainą jau sumokėta suma.