Žemai skrendantys dronai atvėrė Lietuvos gynybos spragas: naujų radarų dar teks laukti kelerius metus

Lietuvai stiprinant apsaugą nuo bepiločių orlaivių, naujų trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų sulaukti tikimasi per artimiausius kelerius metus. Bandomosios dronų-perėmėjų partijos turėtų būti pristatytos per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo, Eltai pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

KAM pripažįsta, kad šiuo metu turimi oro erdvės stebėjimo pajėgumai nėra pakankamai veiksmingi aptinkant mažus ir nedideliame aukštyje skrendančius objektus. Dėl to plečiamas skirtingų stebėjimo priemonių tinklas: diegiami papildomi radarai, bandomi akustiniai jutikliai ir vystoma daugiasluoksnė oro erdvės gynyba.

2025 m. lapkritį Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimu pradėta kurti integruota daugiasluoksnė oro erdvės gynybos sistema. Ji apima stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą.

Ministerijos vertinimu, ankstesni atvejai, kai į Lietuvos oro erdvę patekę galimai pavojingi objektai dingo iš stebėjimo sistemų akiračio, parodė mažų ir žemai skrendančių objektų aptikimo sunkumus. Tačiau KAM nemato pagrindo teigti, kad dėl to kalta viena konkreti techninė spraga ar vadinamoji akloji zona.

Dronų-perėmėjų ateitį lems bandymai

Vyriausybės nutarime numatytos trumpojo nuotolio ir pasyviosios stebėjimo bei aptikimo priemonės Lietuvą turėtų pasiekti per ateinančius kelerius metus.

Bandomąsias dronų-perėmėjų partijas ketinama pristatyti per 6–9 mėnesius nuo atitinkamų sutarčių pasirašymo. Kada šios sistemos taps bendros šalies oro gynybos dalimi, kol kas neaišku – pasak KAM, tai priklausys nuo bandymų rezultatų.

Lietuvoje jau veikia pasyvieji radarai, skirti žemai skrendantiems dronams stebėti ir sekti, o ateityje jų planuojama įrengti daugiau. Kartu plečiami trumpojo ir vidutinio nuotolio stebėjimo bei aptikimo pajėgumai.

Šalis taip pat jau yra įsigijusi elektroninės kovos priemonių, o artimiausiu metu ketinama įsigyti mobiliųjų kinetinio naikinimo priemonių. KAM teigimu, aktyvių, pasyvių, elektroninių ir kinetinių priemonių derinys turėtų reikšmingai sustiprinti daugiasluoksnę apsaugą nuo dronų.

Institucijų pajėgumus jungs į vieną sistemą

KAM kuria mažosios oro gynybos sistemą, į kurią būtų sujungti Lietuvos kariuomenės, sienos apsaugos, viešojo saugumo ir kitų valstybės institucijų pajėgumai.

Vienas pagrindinių tikslų – realiuoju laiku formuoti mažosios oro erdvės vaizdą, apjungiant skirtingų sensorių ir institucijų duomenis. Tai turėtų pagerinti situacijos vertinimą, užtikrinti ankstesnį perspėjimą ir leisti efektyviau panaudoti oro gynybos pajėgumus.

Numatoma, kad bendra sistema paspartins galimų grėsmių aptikimą, informacijos perdavimą ir reakciją. Ji taip pat leistų nenutraukti judančio objekto stebėjimo šiam skrendant per skirtingas Lietuvos teritorijas.

Projektas vystomas atsižvelgiant į Ukrainos patirtį kovojant su bepiločių orlaivių grėsmėmis. Vėliau sistemą planuojama susieti su NATO sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis, taip stiprinant bendrą oro erdvės stebėjimą ir keitimąsi informacija.

Ministerijos duomenimis, mažosios oro gynybos sistemai kurti jau gauta 19 paraiškų, todėl projektas pereina į kitą vystymo etapą.

Lietuva gali reaguoti ir be kaimynų perspėjimo

KAM pabrėžia, kad Lietuvos institucijų veiksmai galimų oro grėsmių atveju nepriklauso tik nuo kaimyninių valstybių perduodamos informacijos. Lietuvos kariuomenė turi nuosavų oro erdvės stebėjimo priemonių, todėl reakcija gali būti pradėta remiantis pačios šalies nustatytais duomenimis apie objektą.

Kaip pavyzdį ministerija nurodė praėjusių metų liepos 10-osios incidentą. Tąkart Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos pastebėjo iš Baltarusijos pusės valstybės sienos link artėjantį objektą.

Ore buvusių NATO oro policijos naikintuvų parengties režimas tuomet buvo pakeistas į užduoties režimą. Objektui nukritus, užduotis atšaukta, o informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).

Lietuvos oro erdvės apsauga yra integruota į NATO oro gynybos struktūras. Lietuvos kariuomenė šiemet skelbė, kad nuo įprasto oro policijos modelio pereita prie platesnės oro gynybos sistemos, o Lietuvos ir Aljanso oro pajėgų vadavietės sprendimų priėmimas bei veiksmų koordinavimas buvo paspartinti.

Vis dėlto KAM viešai neatskleidžia konkrečių veiksmų algoritmų, taikomų praradus ryšį su galimai pavojingu bepiločiu orlaiviu. Taip pat nedetalizuojama, kaip nustatoma galima jo kritimo vieta ir pagal ką pasirenkamos paieškos pajėgos.

Ministerijos teigimu, sprendimų priėmimo kriterijai, stebėjimo priemonių išdėstymas ir kiti operaciniai aspektai nėra viešinami.

Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti iš Baltarusijos pusės į šalies oro erdvę patekę bepiločiai orlaiviai paskatino diskusijas, ar valstybė pajėgi laiku aptikti ir neutralizuoti mažus bei žemai skrendančius objektus.

Reaguodama į šias grėsmes, Lietuva stiprina oro erdvės stebėjimą ir investuoja į papildomus radarus, elektroninės kovos priemones bei dronų-perėmėjų technologijas.