34 milijonai keliaus valstybinėms ligoninėms: pacientai įspėjami apie galimai dar ilgesnes eiles
Nuo kitų metų pacientams sumažės galimybių nemokamai gydytis pas privačiai dirbančius medikus. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis paskelbė, kad 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatoma skirti 34 mln. eurų mažiau nei šiemet, o šios lėšos atiteks valstybinėms ligoninėms. Privataus sektoriaus atstovai perspėja, kad dėl tokio sprendimo eilės pas gydytojus gali dar labiau išaugti.
Kai kurių specialistų konsultacijų pacientams jau dabar tenka laukti ne vieną mėnesį. Pavyzdžiui, pas Šiaulių ligoninės gydytoją hematologę Astą Povilauskienę eilė gali siekti 6–7 mėnesius.
Kalbinta pacientė pasakojo pulmonologo konsultacijos laukusi keturis mėnesius. Kita moteris teigė dėl odos ligų užsiregistravusi prieš mėnesį, tačiau vizitą gavusi tik sausio viduryje.
Žmonės pripažįsta, kad negalėdami laiku patekti į valstybines gydymo įstaigas yra priversti rinktis privačias klinikas. Pasak jų, alternatyva ypač svarbi susidūrus su sveikatos problemomis, nes, pavyzdžiui, skubiai patekti pas neurologą poliklinikoje itin sudėtinga.
Daugiau lėšų numatyta viešajam sektoriui
Nuo kitų metų ne už visas privačiose įstaigose teikiamas gydytojų paslaugas bus galima atsiskaityti valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministras ketina keisti apmokėjimo sistemą, pirmenybę suteikiant valstybinėms ligoninėms. Privačios klinikos papildomą finansavimą galės gauti tik už tas paslaugas, kurių viešosios įstaigos nepajėgs suteikti.
L. Kukuraitis aiškino, kad viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, todėl jam turi būti sudarytos sąlygos kasdienėmis paslaugomis užtikrinti kuo platesnį jų prieinamumą visai visuomenei.
Ministro skaičiavimu, įsigaliojus naujai tvarkai privačios gydymo įstaigos neteks 34 mln. eurų. Ši suma bus nukreipta valstybinėms ligoninėms.
Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas tikisi, kad tai padės užtikrinti paslaugų prieinamumą ir leis sistemai veikti efektyviau.
34 mln. eurų vadina „lašu jūroje“
Vis dėlto ligoninėms padalijus 34 mln. eurų esminio lūžio gali ir neįvykti. Palyginimui, ši suma sudaro beveik trečdalį Vilniaus universitetinės ligoninės metinio biudžeto, siekiančio 90 mln. eurų.
Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė pabrėžė, kad tokiai didelei ir išplėtotai infrastruktūrai tai tėra lašas jūroje.
Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas laikosi kitokios pozicijos. Jis priminė, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo, bei perspėjo, jog viešojo sektoriaus išnykimas regionuose galėtų sukelti labai didelių problemų, susijusių ir su sergamumu, ir su mirtingumu.
Privačių gydymo įstaigų atstovai teigia, kad jų finansavimą perdavus valstybinėms ligoninėms pacientams dalis paslaugų gali tapti nebeprieinama.
„Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė nurodė, kad iki šiol privačios įstaigos galėjo atlikti širdies operacijas ar implantuoti širdies stimuliatorius, tačiau dabar šios paslaugos liks tik valstybinėse gydymo įstaigose.
Dalis privačių paslaugų trauksis
Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad kai kurių privačiame sektoriuje teikiamų paslaugų sumažės. Pasak L. Kukuraičio, tam tikras mažėjimas galimas slaugos į namus ir MRT tyrimų srityse, nes dalį MRT paslaugų nori plėsti viešosios įstaigos. Pokyčiai gali apimti ir dar kelias paslaugas, tačiau jų mastas esą sieks maždaug procentą.
Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius tikina, kad viešajame sektoriuje bus sukurta tiek pat papildomų vietų, todėl bendras jų skaičius sistemoje neturėtų sumažėti.
Valstybinės ligoninės taip pat viliasi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus grįžti dirbti į viešąjį sektorių.
Tačiau L. Penikienė tokias viltis vertina skeptiškai. Jos teigimu, medikai iš tokio požiūrio šiek tiek juokiasi, o numatomos reformos gali paskatinti juos ieškoti galimybių emigruoti, o ne grįžti į neefektyviai veikiančias gydymo įstaigas.
Naujoji privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Šiuo metu ją rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
