Vytautui Landsbergiui – 94-eri: pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą pasveikino bendraminčiai ir Seimo pirmininkas
Sekmadienį 94-ąjį gimtadienį mini profesorius Vytautas Landsbergis – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
12 val. sostinėje jubiliatą sveikino jo draugai, bendraminčiai ir kamerinis choras „Aidija“.
Sveikinimą skyrė Juozas Olekas
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininką ir Kovo 11-osios Akto signatarą gimtadienio proga pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Jis padėkojo profesoriui už išskirtinę drąsą ir nepalaužiamą ryžtą, kurių reikėjo valstybei. J. Olekas pabrėžė, kad Lietuvai lemtingu metu V. Landsbergis vienijo žmones, tvirtai gynė tautos teisę savarankiškai spręsti savo likimą ir padėjo Lietuvos balsui būti išgirstam pasaulyje.
Seimo pirmininko teigimu, profesoriaus vaidmuo atkuriant bei ginant nepriklausomybę tapo neatskiriama Lietuvos istorijos dalimi. Jis taip pat akcentavo, kad šiandienos pareiga – saugoti iškovotą laisvę ir perduoti ją ateities kartoms.
J. Olekas palinkėjo V. Landsbergiui tvirtos sveikatos, artimų žmonių šilumos ir kasdienio džiaugsmo, kurį dovanoja muzika bei poezija.
Nuo muzikos iki Sąjūdžio lyderio
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune. Jo tėvai – architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kalbininko Jono Jablonsko duktė Ona Jablonskytė-Landsbergienė.
Pirmiausia jis pasirinko muziko kelią: baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, o vėliau – Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje.
Pedagoginę veiklą V. Landsbergis pradėjo dar studijuodamas. Iki 1990-ųjų kovo jis dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.
1988 m. birželį V. Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tų pačių metų rudenį Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime jis pateko į Seimą, o aktyviai dalyvaudamas judėjimo veikloje tapo jo lyderiu.
Vadovavo istoriniam Kovo 11-osios posėdžiui
1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Jis vadovavo posėdžiui, kuriame paskelbta apie Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimą. Pagal Laikinąją Konstituciją politikas tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo V. Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas.
Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat žinomas kaip šachmatininkas, meno, kultūros ir muzikos istorikas, kultūrologas bei publicistas. Jis inicijavo dešiniosios konservatorių partijos – TS-LKD – įkūrimą.
1993 m. gegužės 1 d., steigiant Lietuvos konservatorių partiją, V. Landsbergis tapo jos pirmininku. Į šias pareigas jis buvo perrinktas 1995, 1998 ir 2000 m., o partijai vadovavo iki 2003 m.
Svarbūs tarptautiniai susitarimai
1990–1991 m. V. Landsbergis pirmininkavo Valstybinei derybų su Sovietų Sąjunga delegacijai.
1991 m. liepą kartu su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu jis pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį. Ji įsigaliojo 1992 m., o Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1991 m. Helsinkyje Lietuvos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą. 1992 m. Paryžiuje jis pasirašė Paryžiaus chartiją, o Rio de Žaneire – Žemės chartiją. Drauge su kitais jis taip pat pasiekė susitarimą, kad Rusijos kariniai daliniai iš Lietuvos būtų išvesti per metus.
