Vokietiją sudrebino žvalgybos skandalas: štai kaip Lietuvoje tikrinamas pareigūnų lojalumas
Vokietijoje sulaikius buvusį Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą ir jo biuro vadovą, įtariamus valstybės išdavyste bei šnipinėjimu, Lietuvos žvalgybos institucijos pabrėžia nuolat tikrinančios savo pareigūnų patikimumą ir lojalumą. Lietuvoje nenustatyta atvejų, kad esami ar buvę saugumo pareigūnai būtų neteisėtai perdavę įslaptintą informaciją priešiškoms žvalgybos tarnyboms.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) atstovai aiškina, kad būsimų darbuotojų patikra vyksta keliais etapais. Per atranką vertinama kandidatų motyvacija, gebėjimai, kvalifikacija, asmeninės ir dalykinės savybės, psichologinis pasirengimas bei aplinkybės, galinčios padidinti jų pažeidžiamumą.
Kai pareigoms būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatas papildomai tikrinamas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Atrankos procese gali būti atliekamas ir tyrimas poligrafu.
AOTD atsakyme Eltai nurodė, kad žmogus priimamas į tarnybą ir leidimą dirbti su įslaptinta informacija gauna tik tuomet, kai nekyla abejonių dėl jo patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia patikras atliekantis pagal Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos bei Poligrafo naudojimo įstatymus. Tačiau konkrečios naudojamos priemonės ir metodai, departamento teigimu, negali būti skelbiami viešai.
Vertinimas nesibaigia priėmus į tarnybą
AOTD pabrėžia, kad jau tarnaujančių pareigūnų patikimumas ir lojalumas stebimi nuolat. Darbuotojams teikiamos rekomendacijos ir atnaujinama informacija apie galimas grėsmes bei rizikos veiksnius, galinčius padidinti jų pažeidžiamumą.
Jautri informacija prieinama ne visiems
Prieiga prie jautrios ir įslaptintos informacijos, anot AOTD, yra griežtai kontroliuojama. Ją gauna tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems konkretūs duomenys būtini paskirtoms užduotims vykdyti.
Visiems žvalgybos pareigūnams taikomi aukšti saugumo reikalavimai, tačiau ypač griežtai vertinami su jautria informacija dirbantys darbuotojai. Atsižvelgiant į pareigūno turimas prieigos teises ir jo valdomos informacijos pobūdį, gali būti pasitelkiamos papildomos kontrolės priemonės.
Departamentas taip pat nuolat peržiūri ir koreguoja saugumo procedūras, įvertindamas saugumo aplinką, technologines inovacijas bei kitus svarbius aspektus. Pareigūnų kompetencijos reguliariai stiprinamos, o patys darbuotojai gali konsultuotis ir gauti jiems reikalingos informacijos apie naujas grėsmes.
Vokietijoje – įtarimai dėl maždaug 2 tūkst. dokumentų
ELTA primena, kad spalio 6 d. Vokietijoje buvo sulaikyti 1998–2005 m. BND vadovavęs Augustas Hanningas ir buvęs jo biuro vadovas Manfredas D. Abu jie įtariami valstybės išdavyste ir šnipinėjimu.
Vokietijos federalinė prokuratūra įtaria, kad 2012–2026 m. Manfredas D., pasinaudodamas savo pareigomis, gaudavo konfidencialių duomenų ir už atlygį perduodavo juos A. Hanningui. Tyrėjų vertinimu, per kelerius metus galėjo būti perduota apie 2 tūkst. dokumentų. Daugelyje jų buvo įslaptintos, tik BND vidaus reikmėms skirtos informacijos.
Prokurorai taip pat mano, kad A. Hanningas įslaptintą žvalgybinę medžiagą galėjo naudoti rengdamas analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui. Vis dėlto kol kas nenustatyta, ar informacija iš tiesų pasiekė numatytą gavėją.
Atskiras tyrimas buvo pradėtas po 2025 m. rugsėjį A. Hanningo valdose atliktos kratos, kuri vyko nagrinėjant kitą bylą. Jos metu aptikta informacija paskatino pareigūnus imtis naujo tyrimo.
Estijos saugumo vadovas šnipinėjo Rusijai
2009 m. Estijoje už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. Eidamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vado pareigas, jis daugiau kaip dešimtmetį Rusijos užsienio žvalgybai perduodavo karinius duomenis.
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 m. ir galėjo Rusijai atskleisti svarbią NATO kodavimo techniką.
