Rusijai pasiųstas griežtas perspėjimas: NATO smūgiai galėtų pasiekti ir vadavietes
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Aleksas Grinkevičius pareiškė, kad Rusijos agresijos atveju Aljansas smogtų ne vien puolančioms karinėms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms. Ekspertai tai vertina kaip ženklą, kad NATO laikysena keičiasi.
Apie Aljanso pasirengimą, Rusijos atgrasymą ir JAV spaudimą Ukrainai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
JAV spaudimas Ukrainai – dėl vidaus politikos?
Vašingtonas vis garsiau ragina Ukrainą nebombarduoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. A. Grigas šią retoriką sieja su JAV vidaus politika.
Praėjusią savaitę Vašingtone viešėjusi ir su kolegomis, ypač respublikonais, bendravusi ekspertė teigė aiškiai pajutusi jų nuogąstavimus dėl lapkričio 3 dienos. Anot jos, respublikonai mano galintys prarasti ne tik Atstovų Rūmus, bet ir Senatą.
A. Grigas vertinimu, Donaldas Trumpas tokiu būdu mėgina parodyti, kad veikia amerikiečių naudai ir siekia mažesnių kainų. Ji pabrėžė, jog benzino kaina degalinėse daro didelę įtaką JAV gyventojų politinėms nuotaikoms ir jų požiūriui į prezidentą.
NATO turi atsakyti ne tik įprastomis karinėmis priemonėmis
Kalbėdama apie NATO galimybes apsaugoti su Rusija besiribojančias Aljanso valstybes, A. Grigas pristatė pagrindines savo Atlanto taryboje pateiktos studijos išvadas.
Jos teigimu, NATO daug daro tradicinės karinės gynybos srityje ir didina gynybos finansavimą, tačiau hibridinis karas, atakos bei provokacijos nesibaigia. Todėl į šią sritį būtina investuoti daugiau.
Ekspertė pabrėžė, kad Rusija turi aiškiai žinoti, kokio atsako sulauks už kiekvieną provokaciją ar kinetinę ataką. Šiuo metu, jos vertinimu, Maskva dėl tokių veiksmų nepatiria pakankamų kaštų ar bausmių.
A. Grigas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvai ir kitoms fronto linijos valstybėms tenka pernelyg didelė našta. Šios šalys vienu metu turi atremti atakas, remti Ukrainą, stiprinti visuomenės atsparumą ir didinti gynybinius pajėgumus. Todėl regionui būtina didesnė Vašingtono ir Europos parama.
Grinkevičiaus pareiškimas siunčia naują signalą
JAV kariams vykstant į Lietuvą, o pirmiesiems iš jų jau atvykus į Pabradę, dėmesio sulaukė ir generolo A. Grinkevičiaus žodžiai. Jis nurodė, kad prireikus NATO smūgiuotų ne tik Aljansą puolančioms pajėgoms, bet ir jų vadavietėms.
A. Grigas teigimu, NATO pradeda keisti retoriką, o toks pokytis yra būtinas. Pasak jos, Aljansas negali kalbėti tik apie reagavimą, baimę ar paniką. NATO pajėgumai yra gerokai, net neįsivaizduojamai didesni už Rusijos, todėl Aljansas pradeda demonstruoti savo galią ir perspėja Maskvą neperžengti ribų.
E. Bajarūnas patikslino, kad A. Grinkevičius vienu metu yra JAV pajėgų Europoje vadas ir NATO pajėgų vyriausiasis vadas. Tokia dviguba pareigų sistema galioja nuo Šaltojo karo laikų ir NATO įkūrimo: Amerikos pajėgos Europoje tampa NATO pajėgomis, o jų vadas vadovauja visoms Aljanso pajėgoms.
Vien atsparumo Rusijai neužtenka
E. Bajarūnas pritarė, kad vien reagavimo strategija nėra pakankama. Prieš metus dirbdamas Vašingtone, Europos politikos analizės centre, jis taip pat rašė apie būtinybę neapsiriboti vien atsparumo didinimu.
Anot ambasadoriaus, visuomenės atsparumas dezinformacijai, elektros sistemų apsauga ir pasirengimas dronų atakoms yra būtinas pagrindas. Tačiau jeigu Rusija matys tik Vakarų reakciją, ji ir toliau ieškos naujų būdų pakenkti.
Todėl NATO ir Europos Sąjunga turi aiškiai įvardyti, kad konkretūs Rusijos veiksmai sulauks jai skausmingo atsako. Jis galėtų būti finansinis ir struktūrinis: papildomos sankcijos, dar didesnis Rusijos finansinės veiklos ribojimas Europoje bei visoje transatlantinėje erdvėje, diplomatų išsiuntimas ir kitos priemonės.
E. Bajarūno vertinimu, kol kas įgyvendinta tik pusė šio signalo, o kita jo dalis tebėra kalbos. JAV pajėgų buvimas Lietuvoje yra itin svarbus, tačiau Europa taip pat privalo stiprinti savo karinius pajėgumus.
Europos gynyba turi papildyti NATO
Ambasadorius padėkojo Europos Komisijos nariui Andriui Kubiliui už pastangas plėtoti Europos gynybą, ypač gynybos pramonę. Jo teigimu, europinis gynybos dėmuo neturi būti atskirtas nuo NATO – jis turi papildyti Aljansą ir tiesiogiai įtraukti Europos pajėgumus į bendrą sistemą.
Kalbama ne apie atskirų NATO ir Europos Sąjungos struktūrų kūrimą, o apie realų Europos indėlį. Dronų keliamos grėsmės atveju gynybos procesui vadovauja NATO, tačiau tam reikalinga gynybos pramonė bus europinė. Dėl to ES ir NATO veiksmų sinchronizavimas yra būtinas.
E. Bajarūnas paaiškino, kad NATO suteikia karinius raumenis, o Europos stiprybė yra sankcijos, ekonomika ir energetika. Reglamentuojamose srityse Europa gali veiksmingai paveikti Rusiją. Sankcijos, prie kurių prisideda ir kurias inicijuoja Lietuva, taip pat yra europinės.
JAV ir Vokietijos pajėgos – stiprus atgrasymo veiksnys
E. Bajarūnas pabrėžė prezidento Gitano Nausėdos paskelbtą žinią, kad JAV kariai jau vyksta į Lietuvą. Rusija tai girdi ir supranta, jog greta Vokietijos bei kitų NATO pajėgų netoli Pabradės bus dislokuoti ir amerikiečiai. Ambasadoriaus vertinimu, tai taps didžiausia atgrasymo priemone.
Vis dėlto, jei JAV buvimo nepapildys europinis dėmuo, bus padaryta tik pusė darbo. Nuolatinės Vokietijos pajėgos Lietuvoje jau yra į šalies struktūras visiškai integruotas pagrindas ir dar viena reikšminga atgrasymo priemonė.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų bei politikų įžvalgos ir komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
