2027-ieji pacientams atneš didelius pokyčius: Kukuraitis atskleidė, kur bus metami papildomi šimtai milijonų

Nors dalis medikų viešai baiminasi, kad kitais metais eilės pas gydytojus gali dar labiau pailgėti, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikino nematantis pagrindo tokiam nerimui. Jis pabrėžė, kad 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus rekordinis ir sieks 4,86 mlrd. eurų.

Tai būtų beveik 554 mln. eurų daugiau pajamų nei šiemet. Ministro vertinimu, augantis finansavimas suteiks daugiau galimybių plėsti gyventojams teikiamas paslaugas ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors skiriamų lėšų vis tiek dar nepakanka.

Ketvirtadienį Seime L. Kukuraitis teigė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, palyginti su Europos vidurkiais, tebėra finansuojama nepakankamai – trūksta maždaug trečdalio lėšų. Anot jo, norint pacientams pasiūlyti Europoje įprastą paslaugų lygį ir galimybes, didesnis finansavimas yra būtinas.

Gydymo paslaugoms – beveik 357 mln. eurų daugiau

Didžiausia PSDF išlaidų dalis ir toliau atiteks asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Šiam tikslui numatyta 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.

Ministro teigimu, papildomos lėšos pirmiausia keliaus ten, kur šiuo metu labiausiai trūksta paslaugų ir susidaro didžiausios pacientų eilės. Finansavimas turėtų leisti suteikti daugiau paslaugų, ypač tose srityse, kurių plėtrą būtina skatinti.

Regionuose numatytas kitoks apmokėjimas

Vienas planuojamų pokyčių – baziniai mokėjimai už regionams itin svarbias paslaugas. Pagal tokį modelį būtų mokama ne tik už faktiškai suteiktą paslaugą, bet ir už galimybę ją išlaikyti konkrečioje gydymo įstaigoje.

L. Kukuraitis kaip pavyzdį nurodė insulto klasterio bazinį apmokėjimą. Tam tikra suma būtų skiriama už paties skyriaus veikimą ir pagrindinių paslaugų išlaikymą, o už suteiktas paslaugas būtų mokama papildomai.

Didesnis finansavimas būtinas, kad Lietuvos pacientai turėtų tokias paslaugas ir galimybes, kokios prieinamos Europoje, pabrėžė ministras.

Bazinį finansavimą ketinama taikyti pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms sritims.

Ministras atmetė kalbas apie paslaugų mažėjimą

Komentuodamas diskusijas dėl privataus sektoriaus finansavimo, L. Kukuraitis aiškino, kad viešojo sektoriaus prioritizavimas nereiškia, jog pacientams taps sunkiau gauti reikalingas paslaugas. Pirmiausia būtų išnaudojami viešųjų gydymo įstaigų pajėgumai, o prireikus pasitelkiamas ir privatus sektorius.

Ministras tikino, kad viešojoje erdvėje kilusi įtampa dėl galimo paslaugų sumažėjimo neturi pagrindo. Jo skaičiavimu, paslaugoms papildomai tenka 360 mln. eurų, o dar 100 mln. eurų rezerve būtų galima panaudoti viršsutartinėms paslaugoms. Bendra papildoma suma siektų 460 mln. eurų, todėl galimybės gauti tinkamas paslaugas turėtų išaugti bent 10 proc.

PSDF rezervą numatoma papildyti maždaug 100 mln. eurų. Pasak L. Kukuraičio, prireikus šie pinigai galėtų būti skirti būtinoms viršsutartinėms paslaugoms, ypač toms, kurių pacientams labiausiai trūksta.

Rajonų ligoninėms žadamos didesnės sutartys

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius 2027 metų PSDF biudžetą pavadino didžiausiu per visą sistemos istoriją, tačiau sutiko, kad ir tokio finansavimo dar nepakanka.

Jo teigimu, Lietuva sveikatai skiriamomis viešosiomis lėšomis vos viršija 5 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, kai Europos vidurkis yra arčiau 8 proc. Dėl to susirgę žmonės Lietuvoje vis dar nemažai sumoka iš savo kišenės.

Viena svarbiausių 2027 metų krypčių taps paslaugų prieinamumo regionuose gerinimas. Rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms aptarnauti daugiau vietos gyventojų, planuojama didinti sutartines sumas.

G. Bendoriaus teigimu, jeigu rajono gyventojai dienos chirurgijos ar kitų paslaugų dabar vyksta į didmiestį, vietos ligoninei būtų didinamas finansavimas, kad ji galėtų būti tikra, jog už suteiktas paslaugas bus sumokėta. Vis dėlto VLK vadovas pripažino, kad vien finansinių paskatų neužtenka pacientams paskatinti gydytis arčiau namų.

Kitąmet taip pat numatoma didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Jie kils proporcingai infliacijai ir iš dalies atsižvelgiant į planuojamą atlyginimų augimą.

Finansuos ir svarbių skyrių išlaikymą

Baziniai mokėjimai būtų skiriami ligoninių skyriams, kuriuos būtina išlaikyti net ir esant nedideliems pacientų srautams. Papildomas finansavimas numatomas akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos ir insulto klasterio paslaugoms.

G. Bendorius pabrėžė, kad ne visas paslaugas galima vertinti tik pagal ekonominį efektyvumą. Pavyzdžiui, insultą patyrusio paciento negalima dvi valandas vežti į centrinę didžiąją ligoninę, nes pagalba jam reikalinga kuo skubiau.

Kartu ketinama griežčiau tikrinti, ar skyriuose iš tiesų dirba pakankamai specialistų. Vien užrašas ant durų, kad tai pediatrijos skyrius, savaime nereikš, jog ligonių kasos skirs visą bazinį mokėjimą.

Šioms sritims lėšos augs sparčiau

Daugumos paslaugų apimtys, pasak G. Bendoriaus, turėtų likti panašios į dabartines, tačiau kai kurioms sritims finansavimas bus didinamas sparčiau.

Daugiau lėšų ketinama skirti reabilitacijai, slaugai, ypač diabetu sergančių žmonių priežiūrai, taip pat naujoms sveikatos technologijoms, genetiniams tyrimams ir pozitronų emisijos tomografijai. Tokie tyrimai padeda individualiai pritaikyti gydymą ir išsaugoti gyvybes.

Privačios įstaigos galės toliau teikti PSDF apmokamas paslaugas

VLK anksčiau skelbė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės privačiose gydymo įstaigose gauti PSDF lėšomis finansuojamas paslaugas.

Viešųjų gydymo įstaigų sutarčių apimtis kitąmet ketinama didinti pagal jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Sutartis su VLK turinčios privačios įstaigos ir toliau galės aptarnauti PSDF apdraustus pacientus, o jų sutarčių apimtis sieks 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.

Prie svarbiausių viršsutartinių paslaugų bus priskiriamos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, kai kurios reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas bei hemodializė.

Šias paslaugas ir toliau būtų galima apmokėti iki 100 proc. kainos, o virš sutarties suteiktas dienos stacionaro paslaugas – iki 70 proc. Papildomai apmokamų paslaugų apimtis būtų skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos.

Viešosioms įstaigoms ketinama apmokėti daugiau viršsutartinių paslaugų. Dalies jų finansavimas taip pat būtų ribojamas iki 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarties apimties viršijimo.

Prezidentas siūlo mišrų finansavimo modelį

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų PSDF lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimą. Modelį sudarytų atlygis už faktiškai suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas, skirtas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.

Šiuo metu PSDF biudžeto lėšos skiriamos pagal konkrečiam draudžiamajam įvykiui nustatytą fiksuotą įkainį. Jei viršijamas sutartyje su VLK numatytas paslaugų skaičius, už papildomas paslaugas mokama tik iš dalies arba jos visai neapmokamos.

Mišrus modelis jau taikomas tokioms prioritetinėms paslaugoms kaip skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos. Svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės papildomai finansuojami pagal poreikį ir turimas galimybes.