Milijoninis mūšis dėl „FishNet“: Ukrainos investuotoja teigia netekusi akcijų ir reikalauja 4,6 mln. eurų

Teisėsaugai aiškinantis galimai apgaulingą nuostolingai veikiančios Trakų rajono vaivorykštinių upėtakių augintojos „FishNet“ apskaitą, į bendrovę investavusi Ukrainos verslininkė teisme siekia susigrąžinti 4,6 mln. eurų. Dalį įmonės anksčiau valdė verslininkas Ivanas Paleičikas.

Dabartinis „FishNet“ savininkas ir vadovas Vaidas Juodis tvirtina, kad investuotojos nepasitenkinimas akcijų pirkimo opciono sutarties padariniais savaime nepatvirtina nei apgaulės, nei nesąžiningų veiksmų. Jo vertinimu, ieškiniu mėginama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino, kad rugpjūčio 24 dieną gavo Ukrainos „Monstera“ grupės stebėtojų tarybos narės ir Lietuvoje veikiančios grūdų, neperdirbto tabako, sėklų bei pašarų didmeninės prekybos įmonės „Stefanija“ akcininkės Lesios Korylkevič ieškinį.

Teismo duomenimis, L. Korylkevič prašo solidariai iš Nyderlandų bendrovės „Stichting X7 Investment Management“, „FishNet“, V. Juodžio ir vieno iš įmonės steigėjų, advokato Andriaus Paulausko, priteisti 2,44 mln. eurų žalos už prarastas akcijas. Dar 1,39 mln. eurų dėl netektų investicijų ji siekia prisiteisti iš „FishNet“, V. Juodžio, A. Paulausko ir Nyderlandų bendrovės „Stichting Don Pedro“. Taip pat prašoma atlyginti 29,2 tūkst. eurų teisinių išlaidų ir skaičiuoti 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos.

Trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti anksčiau dalį „FishNet“ valdęs I. Paleičikas, jo bendrovė „Spectator“, Inga Paulauskienė bei Kipro ir Lietuvos įmonės „CEOcorp“.

Šią savaitę teismas atmetė „Spectator“ ir „CEOcorp“ prašymus įpareigoti L. Korylkevič sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS nurodė, kad tokiam reikalavimui nenustatyta pagrindo.

Investuotoja tvirtina per sandorių grandinę praradusi viską

2024 metų pradžioje 90 proc. „FishNet“ akcijų valdžiusi Ukrainos verslininkė teismui nurodo, kad investuodama į bendrovę buvo apgauta. Jos teigimu, per susijusių įmonių, paskolų ir sandorių grandinę ji neteko „FishNet“ kontrolės, visų turėtų akcijų ir galimybės atgauti į bendrovę investuotus milijonus.

L. Korylkevič atstovaujantis teisės firmos „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas BNS aiškino, kad skirtingose valstybėse įsteigtų ne pelno įmonių sandoriai ir, jo teigimu, suderinti atsakovų veiksmai lėmė, jog klientė prarado visas investicijas į „FishNet“, įskaitant visas bendrovės akcijas.

BNS matytame ieškinyje teigiama, kad verslininkė „FishNet“ asmeniškai paskolino daugiau kaip 1,76 mln. eurų, o dar 1,5 mln. eurų suteikė per šeimos valdomą įmonę „Stotberto Holdings“.

K. Švirino teigimu, L. Korylkevič akcijas perėmė Nyderlanduose registruota pelno nesiekianti įmonė. Advokatas pabrėžė, kad vienas jos naudos gavėjų buvo „FishNet“ direktorius V. Juodis, vadovavęs bendrovei ir tuo metu, kai jo klientė į ją investavo.

Pasak advokato, tarp kitų naudos gavėjų buvo du su A. Paulausku siejami asmenys ir I. Paleičikas. Pastarasis buvo vienintelis bendrovės, suteikusios „FishNet“ kreditą, naudos gavėjas.

Ieškinyje nurodoma, kad V. Juodžiui vadovaujant „FishNet“ kreditore tapo I. Paleičiko valdoma „Spectator“. 2023 metų spalį daugiau kaip 606 tūkst. eurų dydžio jos reikalavimą perėmė Nyderlandų bendrovė X7, kurios galutiniais naudos gavėjais buvo įvardijami V. Juodis ir „Spectator“.

Vėliau, kilus akcininkų konfliktui ir teisėsaugai pradėjus tirti „FishNet“ veiklą, I. Paleičikas pasitraukė iš X7, teigiama ieškinyje. 2024 metų sausį „FishNet“ akcininkai, pati bendrovė ir kreditorė X7 pasirašė akcijų pirkimo opciono sutartį. Joje numatyta, kad „FishNet“ neįvykdžius įsipareigojimų X7 gali už 10 eurų perimti visas bendrovės akcijas.

Teismui nurodoma, kad pasirašyti šią sutartį L. Korylkevič įtikino per „CEOcorp“ veikęs advokatas A. Paulauskas. Tų pačių metų liepą opciono teisėmis buvo pasinaudota.

Investuotoja įtaria, kad V. Juodis galėjo susitarti su A. Paulausku ir sąmoningai siekti, jog „FishNet“ nevykdytų įsipareigojimų X7, taip sudarant sąlygas perimti jos akcijas.

Ieškinyje taip pat rašoma, kad 2024 metų liepą A. Paulauskas įtikino verslininkę pasirašyti paskolų subordinavimo susitarimą. Pagal jį ji negalėjo reikalauti grąžinti „FishNet“ paskolintų pinigų, kol įmonė neatsiskaitys su dar viena kreditore – Nyderlandų bendrove „Don Pedro“. Vienas šios įmonės naudos gavėjų yra A. Paulauskas, o pasikeitus „FishNet“ akcininkams „Don Pedro“ galėjo neatlygintinai perimti visas investuotojos bendrovei suteiktas paskolas.

Teigiama, kad susitarimas buvo sudarytas taip, jog „Don Pedro“ įgytų teisę perimti visas L. Korylkevič reikalavimo teises į „FishNet“, jeigu ši bendrovė atliktų jai mokėjimus.

Ieškinyje daroma prielaida, kad A. Paulauskas ir V. Juodis galėjo derinti įsipareigojimų investuotojai vykdymą, siekdami perimti jos suteiktas paskolas. Nurodoma, jog „FishNet“ grąžino jai nedidelę paskolos dalį ir taip pažeidė subordinavimo susitarimą, todėl buvo perimtos visos verslininkės bendrovei suteiktos paskolos.

2024 metų rugsėjį L. Korylkevič buvo pranešta, kad perimamos ir jos reikalavimo teisės į „FishNet“. Ieškinyje tvirtinama, kad taip ji neteko ne tik akcijų, bet ir teisės susigrąžinti paskolintus pinigus.

V. Juodis kaltinimus atmeta ir kalba apie skolas kreditoriams

„FishNet“ vadovas ir savininkas V. Juodis laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, Lietuvoje gyvenanti ukrainietė šiuo ir kitais ieškiniais siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

V. Juodis BNS sakė, kad pradėjus „FishNet“ projektą buvo aiškiai pasidalyta atsakomybėmis: jis turėjo rūpintis žuvų auginimo fermos statybomis ir verslo plėtra, o L. Korylkevič – užtikrinti įmonės finansavimą.

Vadovo teigimu, investuotojai neįvykdžius įsipareigojimų kreditoriai pasinaudojo sutartyse numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Jis tvirtino, kad sutarto dydžio finansavimas nebuvo skirtas laiku, o dėl bendrovės finansavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais kilę nesutarimai peraugo į teisminius ginčus. V. Juodis taip pat pabrėžė, kad L. Korylkevič įsipareigojimai buvo įforminti raštu, todėl kalbant apie jos investicijas esą negalima nutylėti jos pačios prievolių ir kreditorių reikalavimų.

Pasak V. Juodžio, verslininkė ginčija ne patį akcijų perėmimą ar teisę perimti „FishNet“, bet bendrovės vertę, kuria remiantis tai padaryta. Jis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje dėl akcijų vertės atlikta ekspertizė nustatė, jog visų akcijų vertė siekė 642,6 tūkst. eurų.

K. Švirinas BNS pažymėjo, kad šioje žalos atlyginimo byloje teismas ekspertizės nėra paskyręs. Kitų bylų dokumentų jis nekomentavo.

V. Juodžio vertinimu, L. Korylkevič nesiekia susigrąžinti „FishNet“ akcijų, o nori nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir išvengti išieškojimo iš savo turto.

Jis tvirtino, kad ginčai apima ir reikšmingus kreditorių reikalavimus pačiai investuotojai – iš jos esą reikalaujama daugiau kaip 930 tūkst. eurų. Be to, pradėtas išieškojimas iš kreditoriui įkeisto jos buto. V. Juodžio įsitikinimu, visų L. Korylkevič pradėtų bylų tikslas yra išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

„FishNet“ vadovas taip pat nesutiko, kad patyrusi verslininkė galėjo nesuprasti pasirašytų susitarimų.

Jo teigimu, didžiausią žalą dėl užsitęsusių ginčų patiria pati bendrovė, jos klientai, partneriai ir darbuotojai. V. Juodis nurodė, kad teikiami ne tik ieškiniai teismams, bet ir pareiškimai prokuratūrai, todėl tenka tirti, jo vertinimu, nepagrįstus kaltinimus.

V. Juodis mano, kad L. Korylkevič nenori susigrąžinti įmonės, nes tuomet jai tektų vykdyti kreditoriams prisiimtus įsipareigojimus. Pasak jo, pasirinktas kitas kelias – teismuose ginčyti įmonės vertę ir taip atidėti atsiskaitymą. Nors „FishNet“ veiklą tęsia, ilgai trunkantys procesai ir jų viešinimas, vadovo teigimu, bendrovei daro didelį neigiamą poveikį.

Vienas „FishNet“ steigėjų A. Paulauskas BNS taip pat pareiškė laikantis L. Korylkevič ieškinį nepagrįstu. Jis pabrėžė, kad sudarant sandorius jai atstovavo advokatas, o pati investuotoja yra verslininkė ir turi aukštąjį verslo administravimo išsilavinimą. A. Paulausko teigimu, bylomis siekiama vilkinti laiką ir nevykdyti pačios L. Korylkevič prisiimtų įsipareigojimų.

Jis pridūrė, kad šalių nesutarimai sprendžiami teisinėmis priemonėmis, o visas reikšmingas aplinkybes ir keliamus klausimus turės įvertinti teismas.

Ikiteisminis tyrimas nebaigtas, teismuose – trys civilinės bylos

Kaip anksčiau skelbė BNS, prokuratūra nuo pernai rugsėjo vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos „FishNet“ apskaitos. V. Juodžiui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tuomet V. Juodis BNS teigė, kad L. Korylkevič kreipimusi į prokuratūrą bando spausti teismus priimti jai palankų sprendimą.

Prokuratūros atstovė Izabelė Levickienė informavo BNS, kad tyrimas vis dar nebaigtas. Šiuo metu tikrinama įmonės ūkinė ir finansinė veikla, o daugiau įtariamųjų byloje nėra.

BNS taip pat skelbė, kad kitu ieškiniu L. Korylkevič prašo Vilniaus apygardos teismo pripažinti, jog „FishNet“ įvykdė dvi paskolų sutartis su kreditorėmis „Spectator“ ir „Stichting X7 Investment Management“. Šios sutartys buvo pasirašytos 2019 ir 2021 metais, kai verslininkė dar buvo pagrindinė įmonės akcininkė.

Pasak teismo atstovės L. Nemeikaitės, ši byla turėtų būti nagrinėjama spalio 30 dieną.

K. Švirino duomenimis, Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose L. Korylkevič gina savo teises dėl investicijų į „FishNet“.

Advokatas taip pat nurodė, kad Ukrainos verslininkė neatsisako planų pradėti investicijų apsaugos procedūrą pagal Lietuvos ir Ukrainos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Registrų centro duomenimis, 2024 metų gegužę L. Korylkevič priklausė 90 proc. „FishNet“ akcijų, o V. Juodis ir I. Paulauskienė valdė po 5 proc. Šiuo metu galutiniu bendrovės naudos gavėju nurodomas V. Juodis.