Parduotuvių lentynose bręsta pokyčiai: už naujus pakuočių reikalavimus gali sumokėti pirkėjai
Prie gėrimų lentynų pirkėjai gali išvysti pokyčių, apie kuriuos daugelis dar nežino. Griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams, gėrimų buteliuose turi būti naudojama vis daugiau perdirbto plastiko. Tačiau naujovės apima ne vien jų išvaizdą – keičiami ir kitoms pakuotėms taikomi reikalavimai, o išaugusios verslo sąnaudos ilgainiui gali paveikti prekių kainas.
Kaip keisis pakuotės ir ar žaliųjų reikalavimų kainą galiausiai teks padengti vartotojams?
ES didina perdirbto plastiko dalį
Parduotuvių lentynose gali pasitaikyti ne tokių skaidrių arba tam tikrą atspalvį turinčių plastikinių butelių. Viena iš galimų priežasčių – ES įpareigojimas gėrimų pakuotėse naudoti daugiau perdirbtos žaliavos.
Vis dėlto direktyvoje nėra nustatyta, kokios spalvos ar skaidrumo turi būti buteliai. Jų išvaizdai įtakos gali turėti naudojama perdirbta medžiaga ir pasirinktas gamybos procesas.
Nuo 2025 m. PET gėrimų buteliuose perdirbtas plastikas turi sudaryti vidutiniškai ne mažiau kaip 25 proc. Nuo 2030 m. bent 30 proc. perdirbto plastiko turės siekti visų plastikinių gėrimų butelių vidurkis.
Šie rodikliai apskaičiuojami pagal konkrečioje valstybėje narėje rinkai pateiktų atitinkamų butelių visumą, todėl nustatyta dalis neprivalo būti pasiekta kiekviename butelyje atskirai.
Tokie tikslai įtvirtinti 2019 m. priimtoje ES vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje. Joje numatyta, kad nuo 2025 m. 25 proc. riba taikoma PET buteliams, o nuo 2030 m. 30 proc. reikalavimas apims visus plastikinius gėrimų butelius.
Lietuva 25 proc. ribą jau pasiekė
Lenkijoje skelbta, kad didėjant perdirbto plastiko kiekiui parduotuvėse gali atsirasti daugiau mažiau skaidrių arba atspalvį turinčių butelių. Tačiau Lietuvos Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dačinskaitė teigia, kad Lietuvoje dėl šio reikalavimo pakuočių išvaizda neturėtų pasikeisti.
Pirminiai duomenys rodo, kad Lietuvos rinkoje parduodamuose buteliuose vidutinė perdirbto plastiko dalis jau siekia 25 proc.
ES Vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo direktyvoje įtvirtintas nuo 2025 m. galiojantis reikalavimas PET gėrimų buteliuose naudoti bent 25 proc. perdirbto plastiko. Jis vertinamas pagal visų valstybėje narėje rinkai pateiktų PET butelių vidurkį, o ne kiekvieną gaminį atskirai.
Lietuvoje ši nuostata perkelta į Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 straipsnį. Reikalavimas taikomas šalies rinkai tiekiamiems užpildytiems gėrimų buteliams, kurių talpa neviršija trijų litrų.
Gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad per ataskaitinius metus jų Lietuvos rinkai pateiktų PET butelių vidutinė perdirbto plastiko dalis atitiktų nustatytą rodiklį.
Pasibaigus ataskaitiniams metams, gamintojai ir importuotojai per GPAIS pateikia metines į rinką išleistų pakuočių ataskaitas. Specialiame laukelyje jie turi įrašyti, kokią vidutinę dalį perdirbtas plastikas sudarė jų per metus rinkai pateiktuose plastikiniuose gėrimų buteliuose.
V. Dačinskaitės teigimu, didėjantis perdirbtos žaliavos kiekis Lietuvos parduotuvėse esančių butelių išvaizdos neturėtų pastebimai pakeisti, nebent gamintojas pats nuspręstų tokiu būdu išryškinti pakuotės išskirtinumą.
Nuo 2030 m. perdirbto plastiko dalis didės iki 30 proc. Be to, reikalavimas bus taikomas ne vien PET, bet ir iš kitų rūšių plastiko pagamintiems gėrimų buteliams.
Naujos pareigos gali paveikti prekių kainas
Didžioji dalis Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento nuostatų pradėta taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d.
Nuo šios dienos ES rinkai pateikiamos pakuotės privalo atitikti naujus tvarumo, ženklinimo, cheminės sudėties ir kitus reikalavimus.
Maisto pakuotėms taip pat nustatyti PFAS medžiagų ribojimai, o jų atitiktį gamintojai turi pagrįsti techniniais dokumentais. Dalis kitų reglamente numatytų pareigų įsigalios vėliau.
Šių pokyčių poveikį verslui ir pirkėjams Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ aptarė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžė, kad kuriant pakuotę svarbu vertinti ne tik jos medžiagą, bet ir realias perdirbimo galimybes. Pasak jos, vis didesnę reikšmę įgauna sprendimai, iš ko pakuotė gaminama, ar ją bus galima perdirbti ir kaip sumažinti perteklinį pakavimą.
D. Dundulis suabejojo, ar brangesni pakuočių sprendimai visais atvejais suteiks naudos aplinkai. Jis taip pat perspėjo, kad bent dalį papildomų sąnaudų gali tekti padengti pirkėjams.
„Norfos“ įmonių grupės savininko teigimu, vien atliekų rūšiavimo neužtenka. Galimybės perdirbti pakuotę priklauso nuo jos sudėties, užterštumo, naudojamų technologijų ir ekonominių aplinkybių.
Jis atkreipė dėmesį, kad kartais perdirbėjams sunku perduoti net švarias polietileno pakuotes. Be to, atpigus pirminei žaliavai gali kristi perdirbtų medžiagų paklausa.
D. Dundulis įspėjo, kad nebūtų naudos, jeigu būtų išleistos didelės pinigų sumos, vartotojams tektų mokėti gerokai brangiau, tačiau galutinis tikslas vis tiek nebūtų pasiektas.
Jo nuomone, būtina vertinti visą pakuočių tvarkymo grandinę, įskaitant perdirbimo metu naudojamą vandenį ir kitus išteklius, bei stengtis, kad atliekų susidarytų kuo mažiau.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad didelėms įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių gali būti paprasčiau nei smulkiajam verslui. Mažesnėms bendrovėms investicijos į kitokias pakuotes ar naujas technologijas gali tapti rimtu išbandymu.
Pasirengimą taip pat gali apsunkinti neaiškumas dėl būsimų taisyklių ir technologinių sprendimų. Ekonomisto vertinimu, pernelyg griežti reikalavimai gali ne tik paskatinti inovacijas, bet ir jas pristabdyti.
