Rekordiniai milijardai stringa: vėluojantys kariniai pirkimai Lietuvai gali kainuoti dvigubai

Nors Lietuvos gynybai skiriamas rekordinis finansavimas, dalis numatytų pinigų tebėra nepanaudota, o kai kurie svarbūs kariniai įsigijimai vėluoja. Ekspertai įžvelgia gynybos pirkimų sistemos trūkumų ir įspėja, kad šiandien atidėti sprendimai ateityje valstybei gali atsieiti gerokai brangiau.

Kas labiau stabdo sprendimus – koalicija ar opozicija?

Svarstant, ar koalicijos partneriai gynybos klausimais netapo didesne kliūtimi nei opozicija, T. Martinaitis su tokiu vertinimu visiškai nesutiko. Pasak jo, partneriai kelia klausimų, tačiau, matant rekordinio dydžio gynybos biudžetą, natūralu domėtis, ar pinigai naudojami veiksmingai.

Jis priminė atvejį, kai, jo vertinimu, labiausiai sutrukdė būtent konservatorių atstovai. Dovilei Šakalienei vadovaujant ministerijai buvo atsiradusi galimybė nupirkti lėktuvus, galinčius pakeisti Lietuvos transporto lėktuvus „Spartan“. Vis dėlto tuomet kilo didelė diskusija, ar toks pirkinys reikalingas, o Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) buvo pateikta daug skundų, prašant įvertinti galimas korupcijos rizikas.

T. Martinaitis teigė tuo metu kalbėjęsis, kaip jam atrodo, su Orijana ir kitais ministerijos atstovais. Jie esą nurodė turintys atsakyti į septynis STT pateiktus skundus. Dėl to politinė vadovybė, užuot priėmusi sprendimus ir ieškojusi efektyviausių variantų, buvo priversta rengti raštiškus atsakymus.

Galiausiai pirkimas žlugo, o palankus laikas buvo praleistas. T. Martinaičio teigimu, po 2030 metų lėktuvų kaina, palyginti su tuo metu preliminariai aptarta suma, gali būti išaugusi dvigubai ar net daugiau.

Lietuva taip pat neteko galimybės kartu su kitomis valstybėmis patekti į bendrą pirkėjų sąrašą. Tai būtų leidę transporto lėktuvus, kurie šaliai tikrai reikalingi, įsigyti efektyviau.

Kodėl nestiprinama Gynybos resursų agentūra?

Augant gynybos finansavimui, keliamas klausimas, kodėl kartu neplečiami Gynybos resursų agentūros pajėgumai. Viešai kalbama, kad institucijai stinga pajėgumų ir nepavyksta pritraukti pakankamai kompetentingų specialistų.

T. Martinaitis pripažino matantis šią problemą. Jo žiniomis, ministerija mėgina didinti pajėgumus ir plėsti skyrius, tačiau tam trukdo politinės abejonės: svarstoma, ar per daug neauginamas biurokratinis aparatas, ką veiks nauji darbuotojai ir ar didesnis jų skaičius iš tiesų pagerins darbo kokybę bei sistemos valdymą.

Pasak jo, visi siekia kuo greičiau sustiprinti Lietuvos gynybą ir atgrasymą, tačiau baimės neretai neleidžia politikams priimti sprendimų. Atsargūs tampa ir specialistai, kuriems tenka atsakomybė už pasirinktus tiekėjus bei pardavėjus. Daug laiko atimančios ir rezultatais dažnai nesibaigiančios STT užklausos, T. Martinaičio vertinimu, dar labiau mažina norą prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių reikia nedelsiant.

Nerimas dėl divizijos projekto ir 2030 metų termino

Buvęs kariuomenės vadas A. Pocius pripažino, kad signalai apie galimas kliūtis iki 2030 metų įgyvendinant divizijos projektą kelia nerimą. Jo manymu, jeigu padėtis Ukrainoje ir Lietuvos regione pradėtų blogėti, dalį pirkimų reikėtų skubiai persvarstyti ir pirmenybę teikti realioms kovinėms sistemoms.

Panašiai, anot jo, teko elgtis 2014 metais, kai gynybos biudžetas dar buvo menkas, o kai kurios atsargos – išsekusios. Tuomet teko greitai apsispręsti, dalį planuotų pirkimų atidėti ir pirmiausia įsigyti šaudmenų, nes nebuvo aišku, kaip klostysis įvykiai.

A. Pocius priminė 2014 metais pasirodžiusius žaliuosius žmogeliukus ir politinei vadovybei kilusią šiokią tokią paniką. Tada prireikė griežtų bei greitų sprendimų, kurie ir buvo priimti.

Nors padėtis baigėsi sėkmingai, dalį Lietuvos kariuomenės turėtų ginkluotės sistemų šalis perdavė ukrainiečiams. Jie šias sistemas pradėjo sėkmingai naudoti, nes 2014 metais karui buvo visiškai nepasirengę. Pasak A. Pociaus, tokia patirtis neišvengiamai koreguoja įsigijimų planus.

Dabartiniai Lietuvos planai ir prioritetai, jo teigimu, yra aiškūs. Pirmoje vietoje – oro gynyba: būtina įsigyti ir sulaukti jau užsakytų ginklų sistemų. Ne mažiau svarbios yra droninės bei antidroninės sistemos. A. Pocius išreiškė viltį, kad saugumo padėtis neblogės ir Lietuva laiku gaus tai, ką yra numačiusi.

Ar nepanaudotos lėšos nesukels abejonių dėl finansavimo?

Diskusijoje taip pat keliamas klausimas, ar sunkumai panaudojant gynybai skirtus pinigus nesustiprins koalicijos partnerių ir visuomenės abejonių, kad tokio dydžio finansavimo galbūt nereikia, jei valstybė nepajėgia jo laiku įsisavinti.

T. Martinaitis atsakė, kad, remiantis statistika, šiais metais lėšos įsisavinamos geriau nei konservatorių Vyriausybės laikotarpiu. Jo vertinimu, buvo išmokta dalis pamokų, kaip reikėtų valdyti gynybos biudžetą.

Jis pabrėžė, kad nei chaoso, nei panikos nėra. Didieji tankų ir oro gynybos sistemų pirkimai suplanuoti šių metų pabaigoje. Ministerijos atstovai, anot T. Martinaičio, jam patvirtino, kad iki metų pabaigos numatytas finansavimas tikrai bus panaudotas.

T. Martinaitis taip pat pažymėjo matantis prezidento keliamus klausimus ir teigiamai vertinantis tai, kad jie keliami. Jo nuomone, viešųjų pirkimų sistemą būtina tobulinti, stiprinti Gynybos resursų agentūros kompetencijas ir galbūt ieškoti papildomų žmogiškųjų išteklių. Jis pripažino, kad problemų yra ir jos nėra ignoruojamos, tačiau išreiškė viltį, kad ateityje jų mažės.