JAV į Lietuvą siunčia daugiau karių: ekspertai atskleidė, ar jau galime miegoti ramiau

Į Lietuvą atvyksta nauja JAV karių rotacija. Šalyje ketinama dislokuoti du amerikiečių batalionus – iš viso daugiau nei tūkstantį karių. Jų buvimas stiprina Lietuvos saugumą, tačiau Donaldo Trumpo politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu sulaukia kritikos. Lietuvos vadovai neigiamai įvertino JAV prezidento sprendimą atšaukti sankcijas rusiškam dyzelinui, jo spaudimą Ukrainai ir vienašališkai paskelbtas energetines paliaubas.

Daugiau NATO karių reiškia daugiau saugumo

Vertindamas, ar Lietuvoje galima jaustis ramiai, A. Valionis pabrėžė, kad kuo daugiau šalyje yra JAV ir kitų NATO sąjungininkų karių bei oro policijos, kurios funkcijos ir galbūt pavadinimas keičiasi į oro patrulio, tuo saugesni gali jaustis gyventojai. Būtent tokio rezultato ir siekta dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis.

Pasak jo, nei Lietuva, nei kitos nedidelės Baltijos valstybės neturi galimybių apsiginti savarankiškai. Saugumą užtikrina NATO, transatlantinis ryšys ir efektyviausia regione veikianti saugumo sistema. A. Valionio teigimu, Lietuvoje esantys amerikiečių ir vokiečių kariai agresijos ar atakos atveju iš karto pradėtų šalies gynybą.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva privalo rūpintis ir savo pajėgumais. Dėl to didinamos gynybos išlaidos bei vykdomi didesni pirkimai. A. Valionis išreiškė viltį, kad ginkluojamasi racionaliai ir atsižvelgiant į šiuolaikinius poreikius.

Jo teigimu, kai kuriose lentelėse Lietuva kartu su Lenkija rodoma tarp valstybių, gynybai skiriančių apie 4 proc., nors Lenkijos rodiklis yra kiek didesnis. Tai rodo, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių sąjungininkių ir nuosekliai vykdo NATO viršūnių susitikimuose prisiimtus įsipareigojimus.

Vis dėlto A. Valionis atkreipė dėmesį į tam tikrą užsienio ir saugumo politikos dvilypumą. Viena vertus, nerimą kelia D. Trumpo ir jo aplinkos pareiškimai. Kita vertus, Varšuvoje pasibaigusiame NATO saugumo forume NATO karinių pajėgų vadas generolas Grinkevičius aiškiai patikino, kad atgrasymo priemonės veikia, ir pristatė, kas bei kaip būtų daroma. Pasak A. Valionio, tai suteikia ramybės.

Lietuvos politikų kritika D. Trumpui – politinė klaida?

A. Valionis taip pat įvertino Lietuvos premjero ir prezidento kritiką D. Trumpo sprendimams. Premjeras vieną jų pavadino gėdingu, o prezidentas teigė, kad tai nėra pats geriausias pasirinkimas.

Ekspertas priminė, kad kritiškai kalbėjo ne tik Lietuvos politikai. Savo pozicijas išsakė Kaja Kallas, taip pat Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sikorskis. Vis dėlto, anot A. Valionio, diplomatas prieš pasisakydamas arba nutylėdamas turėtų labai gerai apsvarstyti galimas pasekmes.

Jo vertinimu, politines nuostatas galima perteikti parlamento rezoliucijomis, pareiškimais ar pasitelkiant analitikus. Tačiau aukščiausi šalies vadovai turėtų išlaikyti kuo daugiau atvirų durų ir be reikalo neriboti savo veiksmų laisvės ateityje.

A. Valionis teigė, kad tragiška klaida nebuvo padaryta, tačiau premjero ir kitų politikų vieši pareiškimai, jo nuomone, buvo politinė klaida. Jis pabrėžė, kad politikoje nereikėtų varžytis viešais komentarais, nes daug sprendimų priimama tyliai, tariantis ir kalbantis. Viešai išsakyta griežta pozicija vėliau gali smarkiai susiaurinti galimybes ją keisti.

Pasak jo, Lietuvos politikams reikėtų daugiau tartis tarpusavyje, taip pat palaikyti kuo intensyvesnį dialogą su Vakarų, Europos ir JAV partneriais. Kartais politinių galimybių trūkumą kituose formatuose mėginama kompensuoti viešaisiais ryšiais, tačiau A. Valionis tokią praktiką įvertino neigiamai.

Kodėl D. Trumpo aplinka palanki Rusijai?

A. Kumpio nuomone, svarbiau klausti ne to, kodėl D. Trumpas nemėgsta V. Zelenskio, bet kodėl jis taip palankiai žiūri į V. Putiną ir Rusiją. Nors asmeniniai santykiai turi reikšmės, šiuo atveju kalbama apie kur kas platesnius ir svarbesnius dalykus.

Pasak A. Kumpio, žvelgiant į D. Trumpo politinę istoriją sunku rasti laikotarpių, kai jis nebūtų simpatizavęs Rusijai ar būtų aiškiai prieš ją pasisakęs. Jo teigimu, tokia laikysena būdinga ne tik pačiam D. Trumpui, bet ir jo aplinkai.

Kaip pavyzdį jis pateikė Tuckerio interviu su V. Putinu. Nors dabar Tuckerio ir D. Trumpo santykiai pablogėję, anksčiau jis buvo vienas žinomiausių D. Trumpo rėmėjų. A. Kumpio vertinimu, per interviu Tuckeris pataikavo V. Putinui ir Rusijai, kai šis dėstė pretenzijas į Ukrainą.

A. Kumpis mano, kad V. Zelenskio pakeitimas kitu Ukrainos vadovu iš esmės nieko nepakeistų. Konfliktas kiltų nepriklausomai nuo to, kas atstovautų Ukrainai, nes D. Trumpas pats yra sakęs norintis tokio lyderio, kuris sudarytų susitarimą su Rusija. Tuo metu vienas pagrindinių Maskvos reikalavimų yra Donbaso perdavimas Rusijai.

Spaudimas Ukrainai vertinamas kaip reikalavimas nesiginti

Kalbėdamas apie spaudimą dėl „Starlink“ ir nesidalijimą žvalgybine informacija, A. Kumpis tokią politiką pavadino visišku nonsensu. Jo vertinimu, D. Trumpas iš Ukrainos iš esmės reikalauja nesiginti.

Jis taip pat suabejojo teiginiais, kad Rusiją būtų galima atvesti prie derybų stalo leidus jai eksportuoti naftą, o Ukrainai atsisakius atakuoti naftos perdirbimo gamyklas.

A. Kumpis priminė, kad pirmoji V. Putino sąlyga yra Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso, įskaitant dar neokupuotas teritorijas. Tik įvykdžius šį reikalavimą Maskva sutiktų pradėti kalbėtis. Klausimai dėl naftos eksporto ar sankcijų panaikinimo, jo teigimu, yra tik vėlesni reikalavimai, o ne pagrindinė Rusijos sąlyga.

Kyjive sprogimai pasigirdo dar prieš oro pavojų

M. Milta pranešė, kad pastaroji naktis Kyjive buvo įtempta. Ypač didelį nerimą sukėlė tai, kad dvi dienas iš eilės dalis miesto gyventojų, pirmiausia gyvenančių dešiniajame krante, balistinės raketos sprogimą išgirdo anksčiau, nei buvo paskelbtas oro pavojus.

Užvakar tai įvyko apie devintą valandą vakaro, o vakar – maždaug vienuoliktą valandą. Paprastai įvykių seka būna priešinga: pirmiausia paskelbiamas pavojus, o tik tada girdimi numušamų raketų sprogimai.

M. Miltos teigimu, tai, kad tokia situacija pasikartojo dvi dienas iš eilės, kelia nerimą ir keičia žmonių suvokimą, kiek stipriai jie yra apsaugoti. Nepaisant to, ukrainiečiai neprarado pasitikėjimo oro gynyba ir šalies kariuomene. Sociologiniai tyrimai rodo itin aukštą pasitikėjimą Ukrainos gynėjais sausumoje, ore ir vandenyje.

Vis dėlto tokie incidentai verčia dar aiškiau suvokti savo pažeidžiamumą. Per vieną intensyvią naktį buvo paleistos 39 balistinės raketos, o tai sukėlė milžinišką krūvį. Ukraina turi „Patriot“ sistemas, tačiau stinga perėmėjų, kuriais numušamos balistinės raketos. Be to, toliau naudojami reaktyviniai dronai.

Taip pat pasirodė pranešimų, kad naktį buvo įvesti „Starlink“ ryšio ribojimai. Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose dalijamasi įvairių karinių dalinių informacija, jog šie apribojimai smarkiai apsunkina ukrainiečių galimybes gintis nuo reaktyvinių dronų.

Susirūpinimą didina ir tai, kad jau spalio viduryje ribojamas elektros tiekimas. M. Milta kalbėjo iš savo biuro, nes namuose neturėjo elektros. Šildymo sezonas dar neprasidėjo, o žiema dar neįsigalėjo, todėl klausimas, kaip didmiesčių civiliai išgyvens šaltąjį laikotarpį, tapo viena svarbiausių žmonių pokalbių ir nerimo temų.