Nauja sukčių afera plinta prisidengus „Sodra“ ir bankais: vienas paspaudimas gali kainuoti visas santaupas

Sukčiai vis dažniau naudojasi žinomų institucijų vardais ir taiko įvairius psichologinio spaudimo bei duomenų viliojimo būdus. Ekspertai perspėja, kad kartais pakanka vieno neapgalvoto veiksmo, kad žmogus netektų santaupų, o galimybės atgauti pinigus būna itin ribotos.

Apie dažniausias schemas ir būdus nuo jų apsisaugoti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Kokie ženklai išduoda sukčių skambutį?

Pasak D. Uosytės, vos atsiliepus suprasti, kad skambina sukčius, gali būti sunku – įtarimai dažniausiai kyla tik pokalbiui įsibėgėjus. Nors šiuo metu tokių skambučių srautas yra sumažėjęs, Ukrainoje nustatyti sukčiavimo centrai patvirtina, kad nusikaltėliai dažnai skambina ir bendrauja rusiškai.

Naudodami dirbtinį intelektą sukčiai pokalbį gali pradėti lietuvių kalba arba išmokti kelias frazes, pavyzdžiui, „laba diena“, tačiau vėliau dažniausiai pereina prie rusų kalbos. Jų metodas paprastas – apsimesti organizacijų, su kuriomis gyventojai susiduria kasdien, atstovais.

Skambinantysis gali prisistatyti banko darbuotoju, nes beveik kiekvienas žmogus turi banko sąskaitą ir mokėjimo kortelę. Taip pat apsimetama policijos ar „Google“ atstovais, informuojančiais apie tariamą bandymą įsilaužti į elektroninį paštą.

Sukčiai pasirenka įprastas ir įtikinamai skambančias situacijas. Neegzistuojančios institucijos pavadinimas galėtų sukelti abejonių, tačiau banko ar policijos vardas suteikia patikimumo. Dėl to žmonės nepatikrina informacijos kituose šaltiniuose ir priima ją kaip galimai tikrą.

Pagrindinis tikslas visada tas pats – gauti prieigą prie sąskaitos arba įtikinti žmogų savarankiškai pervesti pinigus. Dažnai teigiama, kad vyksta slapta operacija, sąskaitoje pastebėti įtartini veiksmai, o policijos tyrimui būtinas kliento bendradarbiavimas.

Tuomet auka raginama lėšas perkelti į tariamai saugią sąskaitą, žadant jas grąžinti pasibaigus tyrimui. Sukčiai pabrėžia, kad operacija konfidenciali ir apie ją negalima niekam pasakoti, nes esą gali grėsti baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Taip žmogui sukeliama baimė, kad nepaklusęs nurodymams jis pasielgs netinkamai.

Auka ima pasitikėti pirmuoju su ja susisiekusiu asmeniu. Ypač sudėtingi tie atvejai, kai pats žmogus inicijuoja ir patvirtina mokėjimą. Sistemoms tuomet reikia nustatyti ne tik tai, ar operacija technologiškai atlikta tinkamai, bet ir ar klientas ją vykdė laisva valia, o ne manipuliuojamas kito asmens.

Taigi skambučiais siekiama įtikinti, kad vyksta tyrimas arba sąskaitoje užfiksuota įtartina veikla. Įmonėms taikoma ir kita schema – sukčiai prisistato vadovais bei reikalauja skubiai atlikti mokėjimą.

Fiziniams asmenims dažniausiai skambinama Lietuvos banko, komercinio banko, policijos ar kitų teisėsaugos institucijų vardu. Įmonėse nusitaikoma į darbuotojus, turinčius teisę vykdyti mokėjimus.

Dirbtinis intelektas leidžia atkartoti ne tik vadovo balsą, bet ir sukurti įtikinamą jo atvaizdą. Tokiu būdu darbuotojui pateikiamas nurodymas pervesti pinigus. Pasak D. Uosytės, dalis žmonių patiki tokia apgaule ir mokėjimą atlieka.

Kada prarastų pinigų gali nepavykti susigrąžinti?

D. Uosytė pabrėžė, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau svarbu atskirti atvejus, kai klientas pats inicijuoja ir patvirtina mokėjimą. Tai reiškia, kad jis išreiškia valią įvykdyti operaciją ir ją patvirtina sutarta priemone – skaitmeniniu parašu arba PIN kodu.

Tokiu atveju laikoma, kad klientas sąmoningai atliko mokėjimą. Banko atsakomybė gali kilti, jeigu jo pusėje įvyko techninė klaida ar sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai sukčių išviliotus mokėjimus patys inicijuoja ir patvirtina klientai, todėl atsakomybė tenka jiems.

„Sodros“ vardu siūlomos permokos – spąstai duomenims išvilioti

Neseniai paskelbta apie sukčius, kurie apsimeta „Sodra“ ir siūlo gyventojams susigrąžinti permokas. Gavę žinutę žmonės paspaudžia joje esančią nuorodą, o vėliau sulaukia prašymo patvirtinti veiksmą per „Smart-ID“.

D. Uosytės teigimu, tokie „Sodros“ vardu siunčiami laiškai yra „phishing“, arba duomenų viliojimo, atvejai. Apgaulingame elektroniniame laiške ar SMS pateikiama nuoroda ir raginama atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, žadama grąžinti permoką, tačiau tam esą būtina įvesti duomenis ar prisijungti prie internetinės bankininkystės.

Šios schemos prasideda nuo žalingo turinio SMS arba elektroninio laiško. Jame pateikta nuoroda nukreipia į sukčių sukurtą puslapį, kuris atkartoja banko, „Sodros“, VMI ar kitos institucijos svetainę.

Gavus tokią žinutę pirmiausia reikėtų atidžiai įvertinti jos turinį ir pagalvoti, kodėl ji buvo atsiųsta. Nuorodos rekomenduojama nespausti. Jeigu žmogus vis dėlto ketina ją atverti, būtina patikrinti siuntėją. Dažnai žinutės siunčiamos iš numerių, kurie net nepriklauso Lietuvos ryšio tinklams – tai pirmas ženklas, kad siuntėjas nėra „Sodra“.

Kitas įspėjimas – nuorodos adresas, nesusijęs su tikrąja institucijos svetaine. Pavyzdžiui, oficialus SEB banko adresas yra www.seb.lt. Jeigu pateiktoje nuorodoje nėra nieko, kas būtų susiję su banko pavadinimu, tikėtina, kad ji suklastota.

Paspaudęs nuorodą žmogus patenka į puslapį, kuris, naudojant dirbtinį intelektą, gali atrodyti beveik taip pat kaip tikra „Sodros“ ar banko svetainė. Ten suvesti duomenys perduodami sukčiams, o šie gauna galimybę prisijungti prie internetinės bankininkystės, matyti sąskaitas, likučius, asmeninę informaciją bei kortelių numerius ir inicijuoti mokėjimus.

Klientas, manydamas, kad tvirtina veiksmą, reikalingą permokai susigrąžinti, gali patvirtinti sukčių pradėtą operaciją. Todėl būtina skaityti, kas rodoma autentifikavimo priemonės ekrane. Nesvarbu, ar naudojamas „Smart-ID“, ar mobilioji programėlė, joje visada nurodoma, koks veiksmas atliekamas.

Ekrane galima matyti, ar pasirašoma sutartis, ar jungiamasi prie paskyros. Jei tvirtinamas mokėjimas, pateikiama suma ir gavėjas. Pamačius, kad atliekamas, pavyzdžiui, 200 eurų pavedimas konkrečiam gavėjui, būtina sustoti ir įvertinti situaciją – norint atgauti pinigus neturėtų reikėti pačiam jų pervesti.

Pinigams gauti nereikia nieko tvirtinti, suvesti kodų ar naudotis programėlėmis. Pakanka gavėjo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Jeigu pinigus žadantis pervesti asmuo prašo PIN kodu patvirtinti mokėjimą, tai yra aiškus sukčiavimo požymis.

Kaip Lietuvoje uždaromos žalingos svetainės?

D. Kuliešiaus teigimu, duomenys apie įtartinus puslapius surenkami iš vartotojų pranešimų, institucijų ir operatorių analizės bei informacijos, kuria tarpusavyje keičiasi bankai, operatoriai ir teisėsauga. Visa tai patenka į bendrą sistemą, prie kurios turi prieigą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Jis Lietuvoje riboja tokių svetainių veiklą.

Gavus patikimos informacijos, kad puslapis žalingas, jis užblokuojamas ir vartotojai nebegali jo pasiekti. Tačiau itin svarbu apie grėsmę pranešti kuo greičiau. Patikrinus duomenis ir įjungus apsaugos priemones galima apsaugoti kitus žmones. Greta techninių sprendimų svarbūs išlieka kritinis mąstymas ir švietimas.

Gyventojams pravartu mokėti telefone aktyvuoti išplėstinę apsaugą. „Google“ ir „Apple“, kurių technologijos plačiai naudojamos išmaniuosiuose telefonuose, yra sukūrusios priemones, saugančias nuo šlamšto, suklastotų žinučių ir kitų sukčiavimo formų.

Nors nusikaltėliai siunčia milžiniškus kiekius apgaulingų pranešimų, nemažą jų dalį „Google“ ir „Apple“ sprendimai sustabdo dar prieš jiems pasiekiant vartotojus. Taip pat galima naudoti patikimų tiekėjų dirbtinio intelekto įrankius. Pateikus gautos žinutės ar nuorodos pavyzdį, jie gali greitai įvertinti, ar svetainė tikra ir ar jos adrese nėra sukčiavimą išduodančių klaidų.

Gyventojai kviečiami stiprinti skaitmeninius įgūdžius

Ryšių reguliavimo tarnyba su partneriais jau kelerius metus įgyvendina švietimo projektą „Nė vienas nėra pamirštas“. Prie jo prisijungę apie 300 partnerių, o Lietuvos bibliotekose kiekvieną savaitę rengiami užsiėmimai. Juose skaitmeninių įgūdžių gali įgyti visų pirma vyresnio amžiaus žmonės.

Dalyviai mokomi telefone nustatyti apsaugos funkcijas, atpažinti sukčius ir tinkamai reaguoti į įtartinus skambučius. Jie taip pat sužino, kaip elgtis, kai paskambina rusiškai kalbantis ar kitų įtarimų keliantis asmuo, kad apsaugotų save ir neatskleistų asmens duomenų.

Informaciją apie programą, renginių grafiką ir kalendorių galima rasti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Gyventojai skatinami dalyvauti šiuose mokymuose.

Laidą „Dienos pjūvis“ remia Medijų rėmimo fondas.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.