Dvi žmogžudystės per vieną dieną: kriminologas paaiškino, kodėl Mikutavičius galėjo nesustoti

Beno Mikutavičiaus byloje prasidėjo naujas etapas – ikiteisminis tyrimas dėl dviejų jaunų moterų nužudymo Kaune baigtas, o baudžiamoji byla pasiekė teismą. Už 2025 metų gruodį įvykdytus nusikaltimus jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nusikaltimai įvykdyti 2025 m. gruodžio 4-ąją, o šių metų spalį byla perduota Kauno apygardos teismui.

Kriminologas Gintautas Sakalauskas pabrėžė, kad vien peilio turėjimas savaime neįrodo iš anksto suplanuotos žmogžudystės. Toks daiktas galėjo būti įsigytas kitais tikslais, todėl remiantis tik šia aplinkybe tvirtai spręsti apie pasirengimą nusikaltimui negalima. Eksperto manymu, tikėtina, kad peilis nebuvo pirktas specialiai žmogui nužudyti.

Vertindamas, kodėl vieną sunkų smurtinį nusikaltimą padaręs žmogus netrukus gali smurtauti dar kartą, G. Sakalauskas pažymėjo, kad universalaus atsakymo nėra. Vis dėlto žmogų nužudyti nėra lengva, o kartą peržengus šią ribą kai kuriems asmenims gali būti paprasčiau ją peržengti pakartotinai.

Smurtą gali paskatinti stiprios emocijos

Pasak kriminologo, pakartotinį smurtą gali išprovokuoti desperacija, neviltis arba labai stiprus pyktis. Žmogus gali suvokti, ką padarė pirmą kartą, tačiau vėliau prasiveržusios emocijos gali paskatinti naują išpuolį. Vis dėlto ekspertas pabrėžė, kad toks paaiškinimas netinka kiekvienam atvejui – konkrečias aplinkybes būtina vertinti atskirai.

G. Sakalauskas taip pat aiškino, kad persirengimas, slapstymasis ar daiktų atsikratymas gali rodyti siekį išvengti atsakomybės, tačiau nebūtinai liudija gebėjimą kruopščiai planuoti. Tokie veiksmai gali būti primityvus mėginimas suklaidinti teisėsaugą, o ne ilgai rengto pabėgimo dalis.

Nusikaltimą padaręs žmogus gali klaidingai tikėtis, kad persirengęs ar atsikratęs telefono liks nesurastas. Tačiau sunkūs nusikaltimai policijai yra prioritetiniai: pareigūnai tikrina aplinką ir įvairias versijas, apklausia žmones, renka įrodymus bei ieško įtariamojo.

Kriminologo teigimu, po nusikaltimo žmogų gali ištikti šokas, todėl mėginimai slėpti pėdsakus dažnai būna impulsyvūs ir menkai apgalvoti. Pasitaiko, kad kūną bandoma deginti, užkasti, perkelti kitur ar įvynioti, tačiau iš šalies tokie veiksmai neretai atrodo primityvūs.

Nusikaltėliai neįvertina policijos galimybių

G. Sakalauskas nurodė, kad nusikaltėliai dažnai neįvertina, kiek išteklių policija skiria sunkiems nusikaltimams tirti. Pareigūnai renka duomenis, tikrina skirtingas versijas ir neretai gana greitai nustato svarbias aplinkybes, todėl paprastomis priemonėmis pasislėpti paprastai nepavyksta.

Ekspertas įspėjo iš vieno įvykio nedaryti universalių išvadų. Jo vertinimu, šiuo atveju žmogus konfliktą, kuris jam veikiausiai atrodė itin svarbus, pasirinko spręsti neadekvačiai – smurtu.

Nors Lietuvoje sunkaus smurto atvejų, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos valstybėmis, tebėra nemažai, itin žiaurūs ir didelio visuomenės dėmesio sulaukiantys nusikaltimai nėra kasdienybė. Vis dėlto svarbu neatmesti ankstesnių smurto ženklų, atkreipti dėmesį į konfliktus bei grėsmingą elgesį, nes dalis situacijų gali peraugti į pavojingus incidentus.

Psichiatrinė ekspertizė medicininių priemonių poreikio nenustatė

B. Mikutavičiui pernai gruodį buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis paaiškino, kad kaltinamojo akto perdavimas reiškia, jog klausimas dėl kaltinamojo psichikos būklės išspręstas, o pagrindo taikyti medicinines priemones nenustatyta.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl savo specifikos: buvo atlikta daug proceso veiksmų, ekspertinių ir objektų tyrimų. Jo vertinimu, tyrimo uždaviniai įvykdyti tinkamai, todėl byla perduota pirmosios instancijos teismui – Kauno apygardos teismui.

Vieną nužudymą prokurorai kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, o kitą – pagal 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, numatantį atsakomybę už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai.

D. Jakučio teigimu, teismo medicinos ekspertizės nustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas leidžia manyti, kad aukai turėjo būti ir greičiausiai buvo sukeltos didelės kančios. Dėl to veika įvertinta kaip itin žiaurus nužudymas.

Vienas nusikaltimas buvo „pribrendęs, bet spontaniškas“

Kaip itin žiaurus kvalifikuotas nužudymas, per kurį aukai sukelta didelių kančių. Prokurorų duomenimis, šiuo atveju sužalojimų buvo mažiau, tačiau jie buvo sunkesni.

Ant kitos merginos kūno aptikta daugiau sužalojimų. Teisėsauga neatmeta, kad ji galėjo gintis. Prokurorai skelbė, jog jai galėjo būti suduota 20–30 dūrių.

Vieną iš dviejų nusikaltimų prokurorai apibūdino kaip „pribrendusį, bet spontanišką“. B. Mikutavičiaus ir vienos aukos – jo pusseserės – konfliktas tęsėsi kurį laiką, o situacijai toliau vystantis įvykdyta žmogžudystė.

D. Jakutis nurodė, kad antrasis nužudymas, panašu, buvo spontaniškesnis. Plačiau atskleisti kaltinamojo parodymų ir pozicijos prokuroras negalėjo, tačiau pažymėjo, jog ši pozicija nėra visiškai išsami.

Antroji auka buvo atsitiktinai sutikta nekilnojamojo turto brokerė. Ji turėjo aprodyti B. Mikutavičių sudominusį nuomojamą butą. Bylos duomenimis, iki tol jie nebuvo nei bendravę, nei susitikę, išskyrus kontaktą dėl būsto nuomos.

Prokurorų teigimu, B. Mikutavičius kaltę pripažino iš dalies. Mokėjimų išrašai taip pat rodo pasirengimo požymius: jis įsigijo peilį ir maisto, kurio būtų reikėję slapstantis.

Po nusikaltimų slėpėsi Kleboniškio miške

Po abiejų nužudymų B. Mikutavičius pasislėpė Kleboniškio miške. Kitą dieną jį sulaikė pilietiški gyventojai. Savo telefoną vyras buvo išmetęs į konteinerį.

Teisėsauga nustatė, kad jis planavo naktį praleisti lauke. Po nusikaltimų vyras dar buvo grįžęs namo, persirengė ir pasiėmė kuprinę su daiktais bei maistu.

Teisėsaugos atstovai nedetalizavo, ką tiksliai reiškia B. Mikutavičiaus dalinis kaltės pripažinimas. Įvertinus abu nusikaltimus ir jų aplinkybes, jam siūloma skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Iki žmogžudysčių B. Mikutavičius pagal susitarimą slaugė negirdintį ir nekalbantį asmenį. Pareigūnams buvo kilę įtarimų, kad jis gali mėginti nužudyti ir šį žmogų arba slėptis jo namuose.

Pirmąja auka tapo 22 metų pusseserė

Gruodžio 4 d. 13.02 val. policijai pranešta, kad Kaune, Vinco Krėvės pr. 78, rastas 22 metų moters kūnas perpjauta gerkle. Turimais duomenimis, nužudytoji buvo B. Mikutavičiaus pusseserė, kilusi iš to paties Žygaičių miestelio.

Policija nepatvirtino nužudymo motyvo, tačiau TV3 Žinių duomenimis, vyras galėjo keršyti. Pirminė informacija rodė, kad giminaičiai kurį laiką kartu nuomojosi būstą Krėvės prospekte, tačiau dėl nežinomų priežasčių B. Mikutavičiui teko išsikraustyti.

Gruodžio 4-ąją jis turėjo atvykti pasiimti savo daiktų. Viena iš versijų – vyras nusprendė keršyti jį gyventi priėmusiai pusseserei. Policija anksčiau skelbė, kad B. Mikutavičius gaudavo mažas pajamas, todėl neaišku, iš kokių lėšų būtų galėjęs vienas nuomotis butą.

Antroji auka jo anksčiau nepažinojo

Palikęs butą V. Krėvės prospekte, B. Mikutavičius nuvyko į netoliese esantį butą Pramonės pr. 30. Jis buvo susitaręs apžiūrėti nuomojamą būstą, o ten jo laukė iš Alytaus kilusi 24 metų nekilnojamojo turto brokerė.

Vyras ją nužudė panašiu būdu kaip pusseserę. Neoficialiais tv3.lt duomenimis, palikęs kūną bute jis užrakino duris ir pasišalino.

Artimiesiems pusę dienos nepavyko susisiekti su mergina, todėl jie kreipėsi į tarnybas. Ugniagesiams išlaužus buto duris, 19.46 val. policija gavo pranešimą apie kraujo klane gulintį moters kūną.

Abiejų aukų kūnuose nustatytos pjautinės ir durtinės žaizdos. R. Bradūnas tuomet patvirtino, kad sužalojimai buvo pjautinio–durtinio pobūdžio. Kodėl B. Mikutavičius nužudė anksčiau nepažinotą brokerę, iki šiol nėra aišku.