Nuo lapkričio pirkėjų laukia kainų šuolis: atskleidė, kiek gali brangti duona, bandelės ir kiti produktai

Duona, saldžios bandelės ir kiti kepiniai netrukus gali kainuoti daugiau. Prekybos tinklai jau gavo tiekėjų perspėjimų, kad kainos bus keliamos nuo lapkričio. Prekybininkų vertinimu, jos gali augti maždaug 5 proc., o gamintojai tai sieja su brangstančiomis žaliavomis ir energija.

Per metus kviečių supirkimo kaina padidėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau nei trečdaliu. Ekonomistai perspėja, kad energetikos išlaidų augimas gali paveikti ne tik kepinius: daugiau gali kainuoti ir daržovės, cukrus bei pieno produktai.

Beveik ketverius metus sostinėje veikiančioje kepyklėlėje darbas prasideda nuo ankstaus ryto. Joje nuo pradžių ruošiami kruasanai, purios bandelės, pyragai ir keksai. „BOKA“ kepyklos įkūrėjas Martynas Vildžiūnas pasakojo, kad pirkėjai gali rinktis įvairių formų kruasanus su skirtingais kremais, o labiausiai mėgstami vaisiniai – persikų ir aviečių.

Viena bandelė čia kainuoja nuo 2 iki 5 eurų, o už pyragą ar keksą prašoma maždaug 12 eurų. Kepykla kainas paskutinį kartą kėlė prieš dvejus metus, kai smarkiai pabrango žaliavos ir energija. Dabar verslui vėl tenka spręsti, kaip reaguoti į augančias ingredientų kainas.

M. Vildžiūno teigimu, dėl Irane vykstančio karo pistacijų kaina padvigubėjo, nes ši šalis yra viena pagrindinių jų tiekėjų rinkoje. Todėl kepinys, kainavęs 4,5 euro, gali pabrangti iki 5 eurų. Pasak jo, didžiausias galimas kainos pokytis siektų iki 10 proc.

Nuo lapkričio numatomas duonos ir kepinių brangimas

Duonos ir kepinių tiekėjai prekybos tinklus jau informavo, kad nuo lapkričio ketina didinti šių prekių kainas. Kiek konkrečiai už duoną, bandeles ir kitus kepinius mokės pirkėjai, dar nėra aišku, nes prekybininkai tebesidera su tiekėjais.

„Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė nurodė, kad gamybos sąnaudas ir produktų savikainą didina žaliavų, darbo, transportavimo bei energijos kainų augimas.

„Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė priminė, kad pernai miltiniai gaminiai ir duona brango maždaug 5 proc. Jos vertinimu, panašus kainų kilimas tikėtinas ir šį kartą.

„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius teigė, kad kviečių supirkimo kaina per metus išaugo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Kokybiškų grūdų Lietuvoje trūksta, nes dėl gamtinių sąlygų šiemet užaugintas derlius yra prastesnės kokybės nei įprastai.

Gamintojų išlaidas taip pat didina gamtinės dujos, elektra ir kitos gamybai reikalingos paslaugos. Dujų kaina Europoje buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškino, kad rudenį didžiausią riziką duonos kainoms kelia energetikos veiksniai – aukštos energijos ir dujų kainos, brangstantis šildymas bei kylantys atlyginimai.

A. Pranckevičiaus teigimu, kol kas sunku įvertinti tikslų poveikį galutinei produkto kainai, tačiau savikaina jau auga keliolika procentų.

Daugiau gali kainuoti ir kiti maisto produktai

Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad kai kurie maisto produktai jau pabrango. L. Lesauskaitė-Remeikė įspėjo, jog grikių kaina padidėjo keliolika procentų ir ateityje gali kilti dar labiau.

Ekonomistų vertinimu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose brangsta nafta, todėl gali augti grūdų ir kitų žaliavų transportavimo išlaidos.

A. Izgorodinas pažymėjo, kad vasarą nafta kainavo 80, o dabar – 100. Tai reiškia, jog grūdinių kultūrų pervežimas brangs tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Jo manymu, jei Europoje žiema bus šalta, dujų kaina gali pakilti apie 20 proc.

Iki metų pabaigos daugiau gali tekti mokėti ir už daržoves, cukrų bei pieną. Ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai vidutiniškai gali pabrangti 2–3 proc.