Nausėda siunčia skubų signalą Europai: Ukraina turi būti parengta ne tik šiai žiemai

Vašingtono ir Kyjivo santykiams prastėjant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos valstybes sutelkti dėmesį į savo pačių galimybes padėti Ukrainai atlaikyti tolesnius karo veiksmus.

Penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalies vadovas žurnalistams teigė, kad Europa neturėtų laukti, kiek padarys kiti. Anot jo, žemyno valstybės pirmiausia pačios privalo sustiprinti paramą, kad Ukraina pajėgtų ištverti ne tik šią žiemą, bet ir vėlesnius karo etapus.

G. Nausėdos teigimu, sprendimų reikia imtis „čia ir dabar“. Jie turėtų padėti Ukrainai gauti antibalistinių raketų, oro gynybos sistemų, amunicijos ir elektros generavimo pajėgumų.

Kyjivo ir Vašingtono ryšiai pašlijo praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino Rusijai taikomas sankcijas mainais į Maskvos įsipareigojimą tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms.

Įtampa dar labiau išaugo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nepaisius Vašingtono reikalavimų ir nurodžius šalies pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Toks sprendimas dar labiau supykdė Baltųjų rūmų šeimininką.

Nors nesutarimai išlieka, Europos vadovai viliasi, kad Ukraina pajėgs juos su JAV užglaistyti.

Lietuvos prezidentas V. Zelenskį apibūdino kaip išmintingą politiką, siekiantį dialogo suprantamomis sąlygomis. Jis taip pat akcentavo tvirtą moralinę Europos paramą Ukrainos lyderiui.

Pasak G. Nausėdos, tai aiškiai parodo akimirka, kai V. Zelenskiui įžengus į salę visi atsistoja ir ploja. Prezidento vertinimu, taip išreiškiamas palaikymas žmogui ir šaliai, atsidūrusiems itin sudėtingoje padėtyje.

Šalies vadovas taip pat sakė rimtai abejojantis, kad vienintelis Rusijos tikslas šiame kare yra Donbasas.

G. Nausėdos manymu, vis daugiau politikų ir analitikų sutaria, jog Vladimiro Putino užmojai atitinka tuos, kuriuos jis aiškiai pademonstravo dar karo pradžioje.

Prezidento vertinimu, Donbaso klausimas yra tik formalus pretekstas vilkinti taikos derybas. Tikrieji Rusijos siekiai, anot jo, yra gerokai platesni ir nukreipti prieš Vakarų demokratines laisves bei gyvenimo būdą.

Kremlius ne kartą atmetė paliaubų galimybę ir reikalavo, kad Kyjivas perleistų iš dalies okupuotą Donbasą.