Biudžeto deficitas peržengs nustatytą ribą: Virginijus Sinkevičius pareikalavo aiškaus Vyriausybės paaiškinimo

Valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Virginijus Sinkevičius sukritikavo Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas.

Politikas iš esmės neprieštarauja deficitiniam biudžetui ir pripažįsta, kad didesnis skolinimasis gali būti pateisinamas. Vis dėlto, jo vertinimu, Vyriausybė turi aiškiai paaiškinti, kodėl būtina viršyti Mastrichto kriterijų, bei pateikti alternatyvius biudžeto scenarijus.

V. Sinkevičius pažymėjo, kad sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis valstybei būtina daugiau finansuoti gynybą, stiprinti energetinį saugumą, užtikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas ir spręsti demografines problemas. Tačiau, pasak jo, vien šių aplinkybių nepakanka neargumentuotai peržengti fiskalinės drausmės taisyklėse nustatytą 3 proc. deficito ribą.

Demokratų lyderio nuomone, valstybės biudžeto negalima vertinti remiantis tik vienu rodikliu. Vyriausybė esą turėjo pristatyti kelis variantus ir aiškiai palyginti, kaip atrodytų biudžetas esant 3 proc. deficitui, kokių sprendimų tam reikėtų ir kodėl pasirinktas būtent 3,8 proc. dydis.

Prieš apsisprendžiant dėl didesnio deficito, anot V. Sinkevičiaus, reikėtų išnagrinėti, ar įmanoma surinkti daugiau pajamų, veiksmingiau panaudoti jau turimas lėšas arba atsisakyti dalies išlaidų nepakenkiant svarbiausiems valstybės įsipareigojimams.

Jis taip pat pabrėžė, kad papildomas skolinimasis turėtų būti susietas su konkrečiai įvardyta nauda, rezultatų vertinimu ir aiškiu planu, kaip ateityje deficitas bus mažinamas. Kiekvienas papildomai pasiskolintas euras, politiko teigimu, turi savo kainą, o šiandien priimtų sprendimų finansinė našta teks ne tik dabartinei visuomenei, bet ir ateities kartoms.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas bus teikiamas Seimui. Jame numatytas Mastrichto kriterijų viršijantis 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįtraukus kariniams įsigijimams taikomos europinės išlygos, siekiančios 1,5 proc. BVP, kitų metų deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Numatoma, kad 2028 m. biudžeto deficitas išaugs iki 4,6 proc. BVP, o be karinių išlaidų išlygos sieks 4,7 proc. Valstybės skola tuo metu peržengs pusės šalies BVP ribą ir sudarys 50,7 proc.

Vienas svarbiausių projekto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kitąmet numatyta skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms suplanuota 150 mln. eurų biudžeto lėšų.