Gynybai – 4,8 mlrd. eurų, o vidaus tarnyboms tenka trupiniai: pareigūnai biudžetą vadina apgailėtinu

2027 metų biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų – beveik 40 mln. eurų daugiau nei šiemet. Didės ir Šaulių sąjungos finansavimas, tačiau už vidaus saugumą atsakingoms institucijoms numatytas gerokai kuklesnis augimas. Policijos, pasieniečių ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojų atlyginimai kils nedaug.

Pareigūnų profesinės sąjungos tokį biudžetą jau pavadino apgailėtinu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat viešai pripažino, kad VSD šiuo metu trūksta dešimčių darbuotojų.

Šiomis dienomis baigėsi vienos didžiausių Lietuvoje kariuomenės ir kitų tarnybų pratybų „Perkūno griausmas“. Siekdama kuo sparčiau stiprinti šalies karinius pajėgumus, Vyriausybė ir kitais metais krašto apsaugai numatė milžiniškas lėšas.

Finansų ministras Taurimas Valys paaiškino, kad nacionalinei divizijai kurti, ginkluotei pirkti ir infrastruktūrai plėtoti didelių sumų reikia jau dabar. Pasak jo, šių darbų negalima išskaidyti keliems dešimtmečiams, nes pajėgumus būtina sukurti greičiau.

Nors 2027-aisiais krašto apsaugos finansavimas pinigine išraiška augs, jo dalis nuo bendrojo vidaus produkto dėl ekonomikos plėtros sumažės. Šiemet gynybai tenka 5,38 proc. BVP, o kitąmet bus skiriami lygiai 5 proc.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė neturintis priekaištų dėl pačių skaičių, tačiau kėlė klausimą, kaip investicijos bus paverstos realiais kariniais pajėgumais. Jo vertinimu, didžiausi sunkumai susiję su planų įgyvendinimu, įsigijimais ir Gynybos resursų agentūros veikla.

Lietuva kitais metais gynybai numato beveik tiek pat lėšų, kiek Latvija ir Estija kartu. Abi kaimyninės valstybės šiai sričiai ketina skirti po kiek mažiau nei 2,5 mlrd. eurų.

Lenkijos mastai gerokai didesni – jos kitų metų gynybos biudžetas turėtų būti beveik dešimt kartų didesnis nei Lietuvos ir siekti beveik 46 mlrd. eurų.

Kariuomenei stiprėjant, kai kurie ekspertai pabrėžia, kad Europoje jau vyksta ir kitokio pobūdžio karas – žvalgybos tarnybų. Nuolat pranešama apie hibridines atakas bei sabotažo išpuolius.

Šiame kontekste VSD finansavimas atrodo kuklus. Departamentui kitąmet planuojama skirti apie 70 mln. eurų. Tai maždaug 5 mln. eurų daugiau nei šiemet, todėl tikėtina, kad augimas daugiausia padengs įprastą atlyginimų didėjimą.

M. Sinkevičiaus teigimu, didesnė papildomų lėšų dalis tikriausiai bus nukreipta į darbo užmokesčio fondą. VSD susiduria su darbuotojų komplektavimo iššūkiais, o tarnyboms reikia rasti dešimtis naujų pareigūnų. Premjeras pripažino, kad priemonių imamasi, tačiau dėl didesnių pastangų dar galima diskutuoti.

Šnipus išaiškinti ir išpuoliams Lietuvoje užkirsti kelią turinčio VSD biudžetas kitais metais iš esmės prilygs Lietuvos mokslo tarybos finansavimui ir bus maždaug 10 mln. eurų mažesnis už LRT biudžetą.

Latvijoje veikia kelios žvalgybos tarnybos, kurių bendras biudžetas taip pat sudaro apie 70 mln. eurų. Estija kitąmet šiai sričiai planuoja kiek mažiau nei 50 mln. eurų, o Lenkija – apie 370 mln. eurų.

„Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas nurodė, kad koalicijos partneriams jau pateikti su nacionaliniu saugumu susiję pasiūlymai. Pagrindinė jų mintis – išorės ir vidaus saugumą vertinti ne atskirai, o kaip vieną sistemą ir visas jos dalis stiprinti kartu.

Šaulių sąjungai numatytas ryškus finansavimo šuolis

Šiemet Šaulių sąjunga gavo daugiau kaip 24 mln. eurų, o kitąmet jos biudžetas viršys 31 mln. eurų. Organizacija siekia išaugti iki maždaug 50 tūkst. narių, kai dabar jų yra apie 20 tūkst.

D. Gaižausko vertinimu, vidaus saugumui būtina skirti tiek pat dėmesio, kiek išorės grėsmėms. Jis kaip vieną iš didelių iššūkių įvardijo per migracijos kanalus atsiradusią riziką, nes dėl pajėgumų stokos ne visus atvykstančiuosius spėjama tinkamai patikrinti.

Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pavaldžios viešąją tvarką užtikrinančios tarnybos, kitais metais numatyti 922 mln. eurų – 40 mln. eurų daugiau nei šiemet. Vis dėlto, įtraukus Europos Sąjungos paramą, VRM biudžetas milijardą eurų viršijo jau šiais metais.

Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė pabrėžė, kad viešasis saugumas, vidaus saugumas ir krašto gynyba yra vienodai svarbūs. Jos teigimu, keturis ar daugiau kartų besiskiriantis finansavimas yra apgailėtinas ir nepriimtinas.

Policijai Vyriausybė papildomai skyrė 20 mln. eurų. Jos kitų metų biudžetas sieks 384 mln. eurų, iš kurių 316 mln. eurų bus skirta pareigūnų atlyginimams.

Mažiausiai papildomų lėšų teko pasieniečiams – jų biudžetas kitąmet didinamas vos 2 mln. eurų, o procentinis augimas nesieks nė 2 proc. Vis dėlto pažymima, kad darbo užmokesčio fondas augs. Dar 2 mln. eurų papildomai numatyti Viešojo saugumo tarnybai. Ministerijos skaičiavimu, statutinių pareigūnų atlyginimai kitais metais vidutiniškai turėtų padidėti 7,5 proc.

I. Kursevičienė stebėjosi, kad jau antrus ar net trečius metus kartojamos tos pačios problemos dėl apgailėtinų pareigūnų darbo užmokesčio eilučių, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia.

M. Sinkevičius sakė ne kartą susitikęs su profesinėmis sąjungomis ir girdėjęs jų pageidavimus atlyginimus didinti 15 proc. ar net daugiau. Premjero teigimu, taip pat buvo akcentuojama, kad šis klausimas daug kartų paliktas nuošalyje, o ankstesnės Vyriausybės jo apskritai nesprendė.

Nepasitenkinimą reiškia ir Migracijos departamento profesinė sąjunga. Ji atkreipia dėmesį, kad daugėjant imigrantų auga darbuotojų krūvis, nes būtina įvertinti, ar atvykstantys asmenys nekelia grėsmės. Tačiau šiems specialistams atlyginimų didinimas nenumatytas.

L. Kasčiūno vertinimu, investicijų į vidaus saugumą nepakanka nei tarnyboms aprūpinti reikiamu darbuotojų skaičiumi, nei tinkamam jų kariniam standartui bei pasirengimui atremti įvairias pilkosios zonos grėsmes užtikrinti.

Galutinės sumos dar nėra nepakeičiamos – tarnybų finansavimas gali būti koreguojamas Seime ieškant kompromisų.