Nausėda įspėja dėl vienašalių paliaubų: pasekmės Ukrainai gali būti milžiniškos
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Ukrainos ir Rusijos ugnies nutraukimas negali būti vienašalis – įsipareigojimų ir sąlygų turi laikytis abi pusės.
Ketvirtadienį prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį šalies vadovas pareiškė, kad paliaubos privalo būti abipusis procesas, kuriame negali būti „vienpusio eismo“.
G. Nausėdos vertinimu, Ukrainai nustojus atakuoti Rusijos energetikos infrastruktūrą, tačiau Kremliui tęsiant išpuolius, galimi padariniai būtų milžiniški.
Prezidentas teigė nesuprantantis, kaip galima siekti ugnies nutraukimo, kai reikalavimai ir sąlygos nustatomi tik vienai konflikto pusei. Pasak jo, Rusija taip pat turi gerbti tarptautines taisykles, nors būtų naivu tikėtis, kad jų laikysis 2022 metais karą pradėjusi valstybė.
Trumpas paskelbė apie susitarimą su Putinu
Kaip skelbė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė telefonu kalbėjęsis su prezidentu Vladimiru Putinu. Jų pokalbio metu sutarta, kad Rusija pasaulinei rinkai tieks didelius dyzelino kiekius.
Tokiu sprendimu siekiama sumažinti kainas, kurios smarkiai pakilo po to, kai JAV vasario 28 dieną pradėjo karą Irane.
Ukrainos prezidentui pasmerkus šį žingsnį, D. Trumpas šeštadienį paragino Ukrainą išsirinkti naują vadovą.
Ukrainos lyderis savo ruožtu pareiškė, kad Kremlius nenori pritarti paliauboms. Jis atkreipė dėmesį, jog Maskva pirmadienį, jau po D. Trumpo pranešimo apie paliaubas, smogė šešiems energetikos objektams.
G. Nausėda patikino, kad Lietuva ir toliau remia Ukrainą. Jo teigimu, dėl sudėtingos ir daugybę iššūkių keliančios padėties būtina stiprinti spaudimą Rusijai, taikyti sankcijas, svarstyti rusiškų grūdų eksporto per Baltijos šalių uostus blokavimą bei tęsti karinę, politinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai.
Ukrainai siekiama suteikti aiškią ES perspektyvą
Prezidentas taip pat aptarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. Kad šalis taptų Bendrijos nare, reikia užbaigti 35 derybų skyrius, kurie sujungti į šešias bendras temines sritis, vadinamas klasteriais.
Šiuo metu yra atverti keturi klasteriai. G. Nausėda tvirtino nematantis rimtų kliūčių pradėti derybas ir dėl likusių dviejų.
Šalies vadovo nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis Ukraina turi sulaukti teigiamų signalų, kuriuos gali pasiųsti tik Europa. Vienas stipriausių tokių ženklų būtų aiški Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą perspektyva.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuva remia siekį, kad Ukraina ES nare taptų 2030 metais.
Europos Sąjunga oficialias stojimo derybas su Ukraina pradėjo 2024 metų birželį. Tai sudėtingas, paprastai ne vienerius metus trunkantis procesas, apimantis daugybę sričių – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
