Trumpo sandoris sukėlė nerimą: Putinas gavo politinę dovaną, o Ukrainai gresia skaudus smūgis

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo sulaukė kritikos. Ekspertai jį vadina politine Vladimiro Putino pergale, nors realus ekonominis poveikis gali būti menkas. Ukrainai tuo pat metu kyla dar didesnė grėsmė – galimas JAV žvalgybinės informacijos ribojimas, kuris smarkiai apsunkintų šalies gynybą.

Šias temas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Susitarimą sieja su JAV vidaus politika

A. Grigas vertinimu, sprendimas dėl rusiško dyzelino pirmiausia yra politinis ir nukreiptas į JAV vidaus auditoriją. Artėjant lapkričio 3 dieną vyksiantiems rinkimams į Atstovų Rūmus, išaugusios kainos tapo svarbia problema, todėl Trumpas siekia parodyti, kad imasi veiksmų, sudaro sandorius ir mėgina mažinti kainas.

Tačiau šis žingsnis kartu siunčia palankų signalą Putinui. Rusijos vadovui naudinga tai, kad Trumpas su juo kalbasi ir sudaro susitarimus, nes taip parodoma, jog jis nėra visiškai ekonomiškai izoliuotas.

Nors Trumpas ir jo administracija tvirtina, kad susitarimas padės mažinti kainas, A. Grigas pabrėžė, jog aptariami dyzelino kiekiai yra labai nedideli. Jų nepakaktų nei pastebimai paveikti kainas JAV, nei patenkinti šalies paklausą.

Poveikis Europai dar neaiškus

Pasak A. Grigas, tikrasis poveikis Europos ir pasaulio rinkoms paaiškės vėliau. Rusiškam dyzelinui atveriamas kelias į pasaulines rinkas bei JAV, tačiau galutinį rezultatą lems ne vien šis sprendimas.

Svarbu ir tai, kas vyks Hormuzo sąsiauryje, Irane bei pačioje Rusijoje, taip pat kiek didesnių kiekių Maskva iš tiesų pajėgs pateikti. Rusijos energetikos sektorių šiuo metu veikia karas, korupcija ir daugybė kitų aplinkybių.

Lietuvai energetikos sukrėtimai reiškia didesnes sąnaudas

Iš Sopoto, kur dalyvavo didelėje tarptautinėje ekonomikos konferencijoje, kalbėjęs E. Bajarūnas atkreipė dėmesį, kad energetikai susitikimo darbotvarkėje skiriama itin daug dėmesio. Energetikos išteklių prieinamumas ir patikimas tiekimas, jo teigimu, yra vienas pagrindinių ekonomikos variklių.

Tiek įvykiai Hormuzo sąsiauryje, tiek Rusijos vykdomas Ukrainos bombardavimas per kainas tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvai. Energijos kaina lemia gamybos savikainą bei šalies galimybes rinkai pasiūlyti pigesnius ir kokybiškesnius produktus.

Lietuva jau susidūrė su labai didele kapitalo kaina ir brangiais energetiniais ištekliais, todėl dabartiniai procesai šaliai yra nepalankūs.

Ekspertas įžvelgė strateginę naudą Putinui

E. Bajarūnas sutiko su A. Grigas vertinimu, kad Trumpas sprendimą sieja su artėjančiais kadencijos vidurio rinkimais ir savo politiniu palikimu. Ambasadorius taip pat iškėlė klausimą, ar JAV prezidentas visada pirmiausia atstovauja Amerikos interesams, nes kartais jo veiksmai atrodo palankesni Rusijai arba jo paties aplinkai.

Nors savaitgalį Trumpas turėtų pasirašyti vadinamąjį Lindsey Grahamo sankcijų paketą, numatantį papildomus apribojimus Rusijai dėl karo ir energetinių išteklių pardavimo, šiuo atveju jis pasirinko Putinui palankesnį žingsnį.

E. Bajarūnas teigimu, didelio ekonominio rezultato susitarimas neatneš. Vis dėlto energetikos rinka yra smarkiai politizuota, todėl pats signalas apie papildomus išteklius gali turėti tam tikrą poveikį, net jei kalbama apie menkus kiekius.

Kur kas reikšmingesnė, anot jo, yra politinė ir strateginė nauda Putinui. Rusijos pajamos būtų nedidelės, tačiau Maskvai svarbu, kad silpnėtų bendras JAV ir Europos Sąjungos sankcijų frontas. Atsiradęs plyšys sankcijų politikoje rodo vienybės stoką, skatina nesutarimus ir didina neaiškumą dėl tolesnių Trumpo veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Zelenskis jau turi daugiau „kortų“

Sprendimai sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nepasitenkinimą ir gali dar labiau paaštrinti jo santykius su Trumpo administracija.

E. Bajarūno teigimu, Trumpas nepamiršta jam išsakytos kritikos. Jis priminė praėjusių metų pavasario epizodą, kai Trumpas kaltino Zelenskį neva neturint jokių „kortų“.

Tačiau dabar padėtis pasikeitė. Ukraina parodė galinti kariauti savo jėgomis, nors jai vis dar būtina JAV priešraketinė gynyba ir strateginė žvalgyba. Šalis taip pat gamina gynybos priemones, kurios sulaukia pasaulio rinkų dėmesio.

Pasak E. Bajarūno, Zelenskis šiandien jau turi svarbių svertų: Ukraina smogia Rusijai ir daro įtaką pasaulinei strategijai, todėl nebėra tokioje pačioje padėtyje kaip anksčiau.

Žvalgybos ribojimas apsunkintų Ukrainos smūgius

E. Bajarūnas išskyrė dvi itin svarbias JAV žvalgybinės informacijos naudojimo kryptis. Pirmoji susijusi su Ukrainos leidžiamais ilgojo nuotolio dronais ir raketomis į Rusijos teritoriją. Be amerikiečių duomenų būtų kur kas sunkiau pasiekti taikinius ir apeiti Rusijos priešlėktuvinę bei priešraketinę gynybą, kuri jau yra pažengusi.

Antroji kryptis – išankstinis perspėjimas apie Rusijos raketų, ypač balistinių, paleidimą į Ukrainą. Kai raketos leidžiamos iš Briansko, reakcijai lieka vos kelios minutės. Tokią informaciją dėl savo palydovinių pajėgumų gali suteikti tik JAV.

Pasak E. Bajarūno, sklando gandai, esą bent dalyje šių sričių Ukraina jau negauna tiesioginės informacijos. Jo vertinimu, tai galėtų būti didžiausia žala, kurią dabartinė Trumpo administracija pajėgtų padaryti Ukrainai.

Toks sprendimas karo nesustabdytų ir iš esmės jo nepakeistų, tačiau sumažintų Ukrainos veiksmingumą ir lemtų daugiau aukų.

Ukraina ieško naujų Rusijos pažeidžiamų vietų

Be Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, Ukraina taikosi ir į kitus svarbius objektus, tarp jų – „Yandex“, duomenų infrastruktūrą bei „Sberbank“. Šio didžiulio Rusijos banko duomenų pažeidimas taip pat galėtų stipriai paveikti šalies ekonomiką.

E. Bajarūnas teigimu, tai rodo, kad Zelenskis prisitaiko prie besikeičiančios padėties. Vis dėlto, atėmus galimybę veiksmingai smogti strateginiams Rusijos objektams, įskaitant energetikos ir duomenų infrastruktūrą, Ukraina prarastų vieną svarbiausių savo gynybos priemonių.

Grasinimai jau savaime kelia pavojų

A. Grigas galimą JAV žvalgybinės informacijos ribojimą pavadino labai dideliu smūgiu. Jos vertinimu, tai yra vienas stipriausių Vašingtono svertų Zelenskio ir Ukrainos atžvilgiu.

Ji priminė karo epizodus, kai, nors ir trumpam, buvo atjungtas „Starlink“. Tuo metu Ukrainos pajėgoms mūšio lauke buvo gerokai sunkiau.

Ekspertė pabrėžė, kad tokia taktika Ukrainos atžvilgiu yra pavojinga ir rizikinga. Europiečiai daro tai, ką gali, tačiau kai kuriose srityse neturi pakankamų pajėgumų. Tai turėtų tapti pamoka Europai, parodančia, kokias kritiškai svarbias galimybes būtina plėtoti savarankiškai.

Pasak A. Grigas, jei Europa ir Ukraina kliausis vien JAV, ateityje gali kilti naujų nesutarimų. Net jei informacijos tiekimas nebūtų sustabdytas ir jokios sistemos nebūtų išjungtos, vien grasinimai tai padaryti bei viešos diskusijos jau yra pavojingi.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.