Mirtina nelaimė Kauno autobusų stotyje: teismas vairuotojo veiksmuose nusikaltimo neįžvelgė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išteisino autobuso vairuotoją T. B., kaltintą dėl 2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno autobusų stoties teritorijoje įvykusios nelaimės. Atbuline eiga judėjęs autobusas kliudė pėsčiąją, kuri vėliau gydymo įstaigoje mirė nuo patirtų sužalojimų.

Byloje nustatyta, kad incidentas įvyko apie 11 val., kai vairuotojas atbulomis išvažiavo iš keleivių įlaipinimo aikštelės. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus.

Teisme T. B. pripažino kaltę ir išreiškė gailestį. Vairuotojas nurodė, kad prieš pradėdamas manevrą apsidairė, aplinką patikrino per autobuso veidrodėlius, o tuomet pajudėjo maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės jis išgirdo smūgį ir nedelsdamas sustojo.

Išnagrinėjęs vaizdo įrašus bei kitus įrodymus, teismas nustatė, kad lazdele pasiramsčiuojanti ir pirkinių maišelį nešusi moteris ėjo autobusų stoties teritorija. Priėjusi transporto priemonės galą ji pasuko už autobuso, o šis pradėjo judėti atbuline eiga tuomet, kai pėsčioji jau buvo už jo.

Teismo vertinimu, moteris tuo metu buvo autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas negalėjo jos pastebėti galinio vaizdo veidrodėliuose. Transporto priemonėje taip pat nebuvo nei atbulinės eigos vaizdo kameros, nei garsinio signalo, kurie būtų padėję papildomai stebėti erdvę už autobuso.

Nagrinėjant bylą įvertintas ir pačios nukentėjusiosios pasirinktas maršrutas. Važiuojamąja stoties teritorijos dalimi ji ėjo ne todėl, kad ketino įlipti į autobusą ar buvo iš jo išlipusi. Moteris taip trumpino kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų, nors galėjo naudotis pėstiesiems skirtu šaligatviu.

Pasukusi už didelių gabaritų transporto priemonės, pėsčioji neįvertino galimo autobuso manevro ir jo keliamos grėsmės. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dėl amžiaus ir judėjimo sunkumų jos galimybės greitai sureaguoti bei pasitraukti iš autobuso trajektorijos buvo ribotos.

Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leido moters elgesį laikyti itin neatsargiu ir turėjusiu reikšmės nelaimės kilimui.

Teismas pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga prieš važiuojant atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu nereiškia absoliučios vairuotojo atsakomybės už visus tokio manevro padarinius. Būtina atsižvelgti tiek į konkrečias aplinkybes, tiek į kitų eismo dalyvių veiksmus.

Nors žmogaus buvimas „aklojoje“ zonoje savaime nepanaikina vairuotojo pareigos būti atsargiam, teismas aiškinosi, ar T. B. objektyviai galėjo numatyti, kad už autobuso yra pėsčioji, ir ar turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo.

Įvertinus visus surinktus duomenis, nebuvo rasta pakankamo pagrindo pripažinti, kad T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, elgėsi nepakankamai rūpestingai bei atsargiai ar neatitiko atsargiam vairuotojui taikomo elgesio standarto.

Nuosprendyje konstatuota, kad vien pats eismo įvykis ir sunkūs jo padariniai dar neįrodo, jog juos sukėlė kaltinamojo nusikalstamai neatsargūs veiksmai.

T. B. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Jiems išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo galima kreiptis civilinio proceso tvarka. Iš išteisinto vairuotojo taip pat nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.