Prieš Vėlines – žvilgsnis į legendų kapus: kuo išsiskiria Šapranausko, Kernagio ir kitų atminimo vietos
Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė daugybė Lietuvą kūrusių, gynusių ir garsinusių žmonių – aktorių, muzikantų, rašytojų, politikų bei visuomenės veikėjų. Artėjant Vėlinėms verta prisiminti, kaip įamžinti šių iškilių asmenybių gyvenimai.
Ne vieną garsaus Lietuvos žmogaus kapą čia ženklina jo veiklą ar profesiją atspindinčios skulptūros ir monumentai.
Menininkų kalnelyje – iškilios kultūros asmenybės
Atskira Antakalnio kapinių dalis, vadinama menininkų kalneliu, skirta Lietuvos kultūrą kūrusių aktorių, muzikantų ir rašytojų atminimui.
Čia palaidotas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Jo antkapyje pavaizduota kėdė su ant jos padėta kauke. Vienu geriausių šalies humoristų laikytas menininkas mirė 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje. Jis mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, ilgą laiką dirbo TV3 televizijoje ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.
Netoliese ilsisi teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Jis mirė 2018 m. lapkričio 6 d. Aktorių vakare netikėtai ištiko mirtis. Šeima jį vežė į ligoninę, tačiau medikams išgelbėti jo nepavyko.
A. Storpirštis gimė 1950 m. Vilniuje. 1975 m. jis baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos, dabar vadinamos Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aktorių laidą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti sostinės Jaunimo teatre, kurio trupės nariu liko iki pat mirties.
Kitoje Antakalnio kapinių vietoje palaidotas operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. Jis gimė 1935 m., mirė 2018 m. ir dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Atlikėjas aktyviai koncertavo Lietuvoje bei užsienyje, o jo veikla įvertinta daugybe apdovanojimų.
V. Noreika pasirodė daugelyje garsių pasaulio teatrų: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, taip pat Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijivo, Minsko, Talino, Rygos ir Čikagos lietuvių operos scenose. Jis surengė ir daugiau kaip 700 solinių koncertų.
Šalia amžinojo poilsio atgulė poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. 1936 m. Raseinių rajone gimęs kūrėjas mirė 2013 m. Vilniuje. Jo kūryboje daugiausia nagrinėtas senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimas su moderniu pasauliu. Per gyvenimą M. Martinaitis išleido dešimt poezijos rinkinių, o jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Antakalnio kapinėse palaidotas ir muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas, režisierius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. Jis gimė 1951 m., o po sunkios ligos mirė 2008 m. Vilniuje. V. Kernagis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 m. jis įrašė pirmąją šalyje dainuojamosios poezijos plokštelę, o per gyvenimą sukūrė apie 200 dainų.
Šiose kapinėse ilsisi ir poetė bei eilėraščių vaikams autorė Janina Degutytė. Rašytoja gimė 1928 m., mirė 1990 m., o eilėraščius pradėjo kurti dar būdama dešimties. Ji baigė Vilniaus universitetą ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
