3,8 proc. deficitas peržengia ribą: kas suvaldys sparčiai augančią valstybės skolą?

Vien 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantis deficitas leidžia biudžetą vadinti išlaidūnišku. Europos taisyklės deficito dydį riboja ne be priežasties – nuolat viršijant nustatytą kartelę, valstybės skolos augimas gali tapti nevaldomas. Padėtis dar pavojingesnė, kai skolintomis lėšomis finansuojamos ne išskirtinės ir laikinos, o kasdienės išlaidos.

Net gynybos finansavimo jau negalima laikyti ekstraordinariomis išlaidomis. Jis turės išlikti didelis ir veikiausiai nebus mažesnis nei dabar net po 2030 metų. Tai jau tapo įprasta padėtimi. Vis dėlto Lietuva nėra išimtis – į Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. deficito ribą netelpa keliolika Europos Sąjungos valstybių.

2027 metų biudžetas išlaidūniškas nebūtinai todėl, kad socialdemokratai smarkiai didina tempą. Veikiau valstybės finansai juda pirmyn laisva pavara.

Papildomų pinigų poreikį augina ankstesni įsipareigojimai, tarp jų – gynybos finansavimas ir išmokų indeksavimas. Gana didelė papildomų išlaidų dalis numatyta mokytojams, nes yra įsipareigota jų atlyginimus kasmet prilyginti 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Vidutinei algai vis dar gana sparčiai kylant, atitinkamai auga ir tam reikalinga suma.

Pačių socialdemokratų pasiūlytos papildomos išlaidos šeimų paketui, statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų bei teisėjų padėjėjų atlyginimams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių algos skaičiuojamos taikant indeksą nuo bazinio dydžio, viršija 250 mln. eurų.

Tai sudaro maždaug 0,25 procentinio punkto deficito. Vadinasi, vien anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vykdymas valdžios sektoriui šiuo metu kainuoja 3,55 proc. deficitą – daugiau, nei leidžia Mastrichto kriterijai. Kitaip tariant, ankstesni įsipareigojimai jau yra didesni, nei tvariai gali pakelti dabartinė viešųjų finansų sistema, nors mokesčiai buvo padidinti prieš metus.

Visa tai vyksta dar nepasiūlius nė vienos brangiai kainuojančios priemonės, kuri sumažintų degalų kainas.

Tikėtina, kad biudžeto svarstymas Seime nebus konstruktyvus, kaip dažnai nutinka politikoje. Veikiausiai vyks skirtingų pasakojimų kova: valdantieji tvirtins besirūpinantys ne tik gynyba, bet ir žmonėmis bei vykdantys ankstesnių valdžių įsipareigojimus. Opozicija savo ruožtu kaltins valdančiuosius švaistymu ir ateities ignoravimu, nes didėjančios skolos aptarnavimo išlaidos būsimas Vyriausybes gali priversti kelti mokesčius arba mažinti išlaidas. Dar viena išeitis būtų tikėtis stebuklingai gero biudžeto pajamų surinkimo, tačiau stebuklai nutinka ne visada.

Valdančiųjų pozicijoje trūksta atsakomybės prisiėmimo. Susidaro įspūdis, kad išlaidos didinamos lengva ranka, vengiant nepopuliarių sprendimų ir nenorint kainų augimo laikotarpiu nuskriausti iš viešųjų lėšų gyvenančių visuomenės grupių. Socialdemokratai mėgina sudaryti įspūdį, kad atsakomybė savaime reiškia didesnes išlaidas, nes kitokio kelio esą nėra.

Vis dėlto socialdemokratai, pirmieji peržengiantys deficito Rubikoną, turėtų paaiškinti, kaip ateityje valdytų artimiausiais metais smarkiai didėsiančią valstybės skolą. Tai svarbu net jei deficitas auga dėl ankstesnių valdžių sprendimų ar būtinybės ginti šalį nuo Rusijos. Reikia atsakyti, ar būtų mažinamos išlaidos, atsisakoma dalies įsipareigojimų, ar pajamos būtų didinamos naujais arba didesniais mokesčiais bei kitomis priemonėmis.

Opozicijos argumentams taip pat stinga gylio ir konkrečių alternatyvų. Neužtenka kalbėti apie išlaidavimą nepaaiškinant, kas turėtų būti daroma kitaip, kokių išlaidų reikėtų atsisakyti dabar, kokių – vėliau ir kaip pajamas priartinti prie išlaidų. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti visi, pretenduojantys į aukštus politinius postus dabar ar per būsimas kadencijas.

Komentaro autorius – naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.