Viena pradelsta įmoka gali įstumti į skolų liūną: po 90 dienų pasekmės tampa itin skaudžios

Viena laiku nesumokėta paskolos įmoka iš pradžių gali pasirodyti menka problema, tačiau delsimas didina galimų pasekmių mastą. Todėl svarbu žinoti, kada kreditorius gali nutraukti sutartį ir kokių papildomų išlaidų gali atsirasti.

Lietuvos gyventojai vartojimui skolinasi vis daugiau. Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje kredito įstaigose negrąžintų vartojimo paskolų suma sudarė apie 2,2 mlrd. eurų. Tai buvo 24,7 proc. daugiau nei prieš metus, o vien per rugpjūtį ši suma padidėjo 2,6 proc.

Vis dėlto vien augantis paskolų portfelis neparodo, kad gyventojų skolos jau tapo per didelės. LB Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stalilionienė tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ pabrėžė, kad taip pat būtina vertinti ilgą laiką vėluojamų mokėti paskolų dalį.

Kas gresia nemokant ilgiau nei 90 dienų?

Lietuvos bankas seka ilgalaikių pradelsimų rodiklį, kuris atskleidžia, kokia vartojimo paskolų dalis yra pradelsta daugiau kaip 90 dienų.

R. Stalilionienės teigimu, šis terminas svarbus todėl, kad ilgiau nei 90 dienų įmokų nemokančio žmogaus sutartį kreditorius gali vienašališkai nutraukti, jeigu prieš tai jau buvo išbandytos kitos jos išsaugojimo, keitimo ar modifikavimo priemonės.

LB skelbia, kad vartojimo kredito sutartį galima nutraukti ir anksčiau. Taip gali nutikti, kai įmoka vėluoja ilgiau nei mėnesį, o nesumokėta suma siekia bent 10 proc. dar negrąžintos paskolos. Kita sąlyga – mokėjimai vėluoja daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės.

Prieš nutraukiant sutartį skolininkas turi būti informuotas apie susidariusią skolą. Gavęs papildomą pranešimą žmogus turi dar 2 savaites įsiskolinimui padengti.

Taigi viena pradelsta įmoka nereiškia, kad sutartis bus nutraukta nedelsiant. Tačiau kiekvienas tolesnis delsimo laikotarpis priartina prie kur kas rimtesnių finansinių padarinių.

Kiek papildomai gali kainuoti vėlavimas?

Pavėlavus grąžinti vartojimo paskolos įmoką gali neužtekti sumokėti vien pradelstą sumą. LB nurodo, kad kreditorius turi teisę skaičiuoti netesybas. Jos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, o skaičiavimo laikotarpis negali viršyti 180 dienų.

Finansiniu požiūriu tokios išlaidos gali priminti valstybės skiriamą baudą, nes už delsimo laikotarpį tenka sumokėti daugiau. Dar sunkesnė situacija susiklosto tuomet, kai dėl ilgai nemokamų įmokų kredito sutartis nutraukiama.

R. Stalilionienė paaiškino, kad vienašališkai nutraukus sutartį žmogus tampa skolingas ne tik pradelstas įmokas. Jam tenka grąžinti ir visą išmokėtą bei dar negrąžintą kredito sumą.

Tokiu atveju problema nebeapsiriboja keliomis mėnesio įmokomis. Pradėjus skolos išieškojimą gali atsirasti ir papildomų išlaidų, o kuo ilgiau padėtis nesprendžiama, tuo sunkiau iš jos ištrūkti. Specialistė tokią situaciją apibūdino kaip patekimą į labai liūdną skolų liūną.

Ilgiau nei 90 dienų vėluojančiųjų dalis nedidėja

Nors gyventojų skolinimosi mastas auga, naujausi LB duomenys kol kas nerodo ilgalaikių pradelsimų didėjimo. 2026 metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos apžvalgoje nurodyta, kad tarp ne kredito įstaigų vartojimo kredito davėjų ilgiau nei 90 dienų pradelstų kreditų dalis buvo 6,3 proc. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis rodiklis sumažėjo 0,8 procentinio punkto.

Procentinis punktas žymi dviejų procentinių dydžių skirtumą. Pavyzdžiui, rodikliui sumažėjus nuo 7,1 iki 6,3 proc., pokytis siekia 0,8 procentinio punkto.

R. Stalilionienė teigė, kad pastaruosius kelerius metus ilgalaikių pradelsimų rodiklis neauga ir laikosi tarp 6–7 proc. Pirmąjį metų pusmetį taip pat užfiksuotas nežymus, iki 1 procentinio punkto, sumažėjimas.

Kol šalies ekonominė padėtis išlieka stabili ir nekyla didesnių sukrėtimų, paveikiančių gyventojų pajamas ar išlaidas, LB nesitiki ilgalaikių vėlavimų augimo.

Vis dėlto žmogui, kuris jau supranta negalėsiantis sumokėti artimiausios įmokos, nereikėtų laukti kelių mėnesių. Anksti pradėjus ieškoti išeities atsiranda daugiau galimybių išvengti sutarties nutraukimo ir didėjančio įsiskolinimo.

Ką daryti nebegalint mokėti įmokų?

Jeigu tampa aišku, kad artimiausios paskolos įmokos sumokėti nepavyks, LB rekomenduoja nedelsti ir raštu kreiptis į kredito davėją. Įvertinęs konkrečias aplinkybes kreditorius gali pasiūlyti pakeisti paskolos sąlygas.

Vienas galimų sprendimų – paskolos grąžinimo termino pratęsimas, leidžiantis sumažinti mėnesio įmoką. Tam tikrais atvejais galima prašyti kredito atostogų ir iki 3 mėnesių atidėti dalies paskolos įmokų mokėjimą.

Tokia galimybė gali būti suteikta, kai žmogus arba jo sutuoktinis netenka darbo, prarandama bent trečdalis pajamų, nutrūksta santuoka, miršta sutuoktinis arba tam tikrais darbingumo netekimo atvejais.

Tačiau kredito atostogos nereiškia, kad 3 mėnesius paskola visiškai nieko nekainuos. Lietuvos banko teigimu, dažniausiai šiuo laikotarpiu vis tiek reikia mokėti palūkanas, nebent su kreditoriumi susitariama kitaip.

Atidėta paskolos dalis taip pat nėra panaikinama. Vėliau ji įtraukiama į atnaujintą mokėjimų grafiką, todėl gali pailgėti paskolos grąžinimo terminas arba pasikeisti būsimos įmokos.

Dėl kredito atostogų būtina kreiptis raštu, o kredito davėjas sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Vien prašymo pateikimas mokėjimų nesustabdo – kol sprendimas nepriimtas, įmokas privaloma mokėti pagal galiojantį grafiką.

Kur nemokamai pamatyti visus įsipareigojimus?

Turint kelias paskolas, lizingą ar kitų kredito įsipareigojimų, informaciją apie juos galima nemokamai pasitikrinti LB Paskolų rizikos duomenų bazėje.

Joje kaupiami duomenys apie žmonėms suteiktas paskolas. Prisijungęs elektroniniu būdu per LB sistemą ir patvirtinęs tapatybę, žmogus gali patikrinti, kokia informacija apie jo įsipareigojimus yra užfiksuota.

Taip vienoje vietoje galima pamatyti turimus kredito įsipareigojimus ir tiksliau įvertinti bendrą skolų padėtį.

Laidoje aptariamos temos

• 00:48 – kodėl lietuviai vartojimui skolinasi vis daugiau?
• 02:32 – kada paskolų tampa per daug ir kas nutinka vėluojant ilgiau nei 90 dienų?
• 04:35 – kam lietuviai dažniausiai skolinasi ir kurie pirkiniai gali būti rizikingi?
• 05:48 – ar verta skolintis vestuvėms arba atostogoms?
• 06:45 – kuo skiriasi automobilio lizingas ir paskola?
• 10:12 – ką reiškia likutinė automobilio vertė ir kiek gali tekti sumokėti lizingo pabaigoje?
• 11:34 – ar paskolų palyginimo platformose pateikiami visi pasiūlymai?
• 14:01 – ką svarbiausia vertinti: palūkanas, mėnesio įmoką ar BVKKMN?
• 16:56 – dažniausios skolinimosi klaidos.
• 19:24 – ar 0 proc. palūkanų paskola iš tiesų nieko nekainuoja?
• 21:15 – kokie papildomi mokesčiai gali padidinti paskolos kainą?
• 23:14 – nuo lapkričio 20 dienos įsigaliosiantys pokyčiai vartojimo paskoloms ir telefonų pirkimui išsimokėtinai.
• 27:42 – kada telefoną ar buitinę techniką gali apsimokėti pirkti išsimokėtinai?
• 29:10 – kaip lizingas, kredito kortelė ar kita paskola gali sumažinti galimybes gauti būsto paskolą?
• 31:22 – kur nemokamai pasitikrinti visus kredito įsipareigojimus?
• 31:36 – kada dar galima atsisakyti jau paimtos paskolos?
• 33:55 – kaip išsirinkti naudingiausią paskolą ir neįklimpti į skolas?

Laida „Valdyk savo pinigus“ rodoma kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.