D. Trumpo sprendimai kelia klausimų: politologas įvardijo tikrąjį JAV prezidento tikslą
Į Lietuvą atvykus 100 JAV karių, buvo atnaujinta anksčiau pristabdyta rotacija ir dar kartą parodytas Amerikos įsipareigojimas regiono saugumui. Tačiau devynių mėnesių karių buvimo laikotarpis negarantuoja, kas vyks vėliau, todėl išlieka klausimų dėl JAV pajėgų ateities Baltijos šalyse, Vašingtono politikos ir Ukrainai daromo spaudimo.
Šias temas TV3 Žinių „Dienos komentare“ aptarė politologas Linas Kojala.
Pasak jo, 100 JAV karių atvykimas yra gera žinia, nes Rusija prisibijo Jungtinių Amerikos Valstijų ir stebi, kur dislokuojamos amerikiečių pajėgos. Šis sprendimas taip pat parodo, kad aštri Donaldo Trumpo ir jo kolegų retorika Europos atžvilgiu ne visada sutampa su praktiniais Vašingtono veiksmais. Jie yra labiau niuansuoti, o Europos ir Baltijos valstybių saugumas JAV tebėra svarbus.
Vis dėlto dabartinė rotacija savaime nereiškia, kad ji bus pratęsta ir ateityje – dėl to dar reikės nemažai dirbti. L. Kojalos vertinimu, Lietuva atliko nuo jos priklausančius namų darbus ir sudarė geras sąlygas amerikiečių kariams. Tai padėjo diskutuojant dėl kiek pristabdytos rotacijos atnaujinimo.
Nuolatinė JAV bazė Lietuvoje kol kas mažai tikėtina
Politologas mano, kad nuolatinės JAV bazės atsiradimo Lietuvoje tikimybė realistiškai nėra didelė. Tačiau tokios bazės įkūrimas Lenkijoje būtų labai palankus sprendimas, turintis tiesioginės reikšmės ir Lietuvai.
Šiuo klausimu jau vyksta techninis darbas, o politinis Vašingtono ir Varšuvos susitarimas iš esmės yra pasiektas. Jeigu Lenkijoje būtų dislokuotas pakankamai gausus JAV karių kontingentas, gerokai padidėtų tikimybė, kad rotacinės arba nuolatinės amerikiečių pajėgos vienokia ar kitokia forma liktų Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse. Todėl JAV veiksmai Lenkijoje Lietuvai taip pat yra itin reikšmingi.
Ukrainai svarbios žvalgybinės informacijos tiekimas tęsiamas
Kalbėdamas apie spaudimą Ukrainai, žvalgybinės informacijos klausimą ir pranešimus dėl neveikiančių „Starlink“, L. Kojala prognozavo, kad panašių žinių iki JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų gali pasirodyti dar ne kartą.
Jo teigimu, svarbiausias D. Trumpo tikslas šiuo metu yra kiek įmanoma pagerinti savo partijos padėtį prieš artėjančius rinkimus. Dėl to JAV prezidentui bet kokia priemonė, galinti padėti tai pasiekti, atrodo pateisinama.
Tačiau praktinių sprendimų, išskyrus Rusijos dyzelinui sušvelnintas sankcijas, kol kas nepriimta. Ir Volodymyras Zelenskis, ir D. Trumpas patvirtino, kad žvalgybinė informacija Ukrainai tebeteikiama. Tai itin svarbu, nes jos perdavimo pertrauka smarkiai apsunkintų Ukrainos galimybes gintis.
Nors emocinis fonas yra įtemptas, konkretūs sprendimai kol kas nėra tokie blogi. L. Kojalos vertinimu, Ukrainai svarbu ir toliau išlaikyti šią trajektoriją.
Skelbti paliaubų pažadai ilgalaikio rezultato neatnešė
Politologo skaičiavimu, D. Trumpas jau penktą kartą paskelbė apie paliaubas, siejamas su energetikos sektoriumi arba miestų atakomis. Tačiau nė vienas iš šių pranešimų neturėjo tvaraus ar ilgalaikio poveikio.
Pasak L. Kojalos, tokiais pareiškimais siekta paskleisti žinią, kuri praktinės situacijos nepakeitė: Ukraina ir toliau puolama, o Rusija neketina nutraukti savo veiksmų.
Šiame kontekste sankcijų Rusijai švelninimas tik dar labiau aštrina padėtį. Ar pakeitimai bus realiai įgyvendinti, dar neaišku, nes net JAV svarstoma, ar sankcijų sušvelninimas iš tiesų reiškia, kad rusiškas dyzelinas pasieks Amerikos rinką. Net jei taip nutiktų, jo kiekiai būtų minimalūs.
L. Kojala pabrėžė, kad D. Trumpo dėmesys sutelktas į vidurio kadencijos rinkimus. Jei prezidentas galės paskelbti, jog didesnė dyzelino pasiūla rinkoje sumažins spaudimą amerikiečiams, jis tuo naudosis. Panašių pareiškimų artimiausiomis savaitėmis gali būti ir daugiau.
Tiesioginio Rusijos puolimo prieš NATO požymių nėra
Po Varšuvos saugumo forumo L. Kojala sakė, kad įtampa yra juntama. Renginyje buvo itin daug patikrinimų ir sustiprinta apsauga, taip parodant, jog kalbama ne vien apie politinę retoriką, bet ir apie praktinį rizikų valdymą.
Kartu jis pažymėjo, kad Lenkijos retorika yra griežtesnė už bendrą NATO vidurkį. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nuolat kartoja, jog grėsmių lygis išlieka aukštas, tačiau jis nėra dramatiškai pasikeitęs, palyginti su padėtimi prieš 6–7 mėnesius.
Esami indikatoriai rodo nuolatinę grėsmę. Rusijai visomis išgalėmis mėginant palaužti Ukrainą, karo kibirkštys gali pasklisti plačiau. Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Rusija ketintų pradėti tiesioginę agresiją prieš NATO valstybę ar telktų kariuomenę aplink Lietuvą. Su tokiu vertinimu sutinka ir Lenkijos atstovai.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
