Kelionė autobusu atsieidavo trečdalį dienos algos: kodėl Vilnius taip ir nesulaukė tramvajaus bei metro

Viešasis transportas šiandien yra neatsiejama kasdienybės dalis. Autobusą ar troleibusą daugelis renkasi vietoje automobilio arba ėjimo pėsčiomis, nes taip keliauti dažnai galima greičiau ir pigiau. Tačiau Vilniaus viešojo transporto istorija žinoma ne visiems.

Apie sostinės praeitį ir jos transporto raidą tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.

Iki autobusų keleivius vežiojo vežikai

Šiuolaikine prasme viešasis transportas – tai konkrečiu maršrutu pagal nustatytą tvarkaraštį ir pro numatytas stoteles judanti transporto priemonė. Vis dėlto tokia sistema susiformavo tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol Vilniuje keleivių vežimu rūpinosi vežikai.

V. Liepuonio teigimu, vežikai sostinėje dirbo nuo pat Vilniaus atsiradimo. Viename pirmųjų miesto paminėjimų – Brauno atlase – minimi totorių vežikai, Vilniuje gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje mieste jų buvo apie 900, o pagrindinė jų užduotis buvo nuvežti keleivį iš vienos vietos į kitą.

Pradėjus kurti autobusų transportą, ne kartą mėginta nustatyti keleiviams tinkamas kainas. Iš pradžių valdžia siekė jas kontroliuoti ir nustatė itin pigius bilietus, tačiau, anot pašnekovo, tik lenkams pavyko suformuoti įprastą transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis.

Vis dėlto viena kelionė tuomet kainavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo. V. Liepuonis pabrėžė, kad tokia suma buvo labai didelė. Kadangi miestas buvo palyginti nedidelis, gyventojai dažnai nuspręsdavo keliauti pėsčiomis.

Istoriko teigimu, gerai išplėtota, efektyvi ir visiems prieinama Vilniaus viešojo transporto sistema daugiausia susiformavo jau po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.

Kodėl sostinė liko be tramvajaus?

Kalbėdamas apie tai, kodėl Vilnius neturi tramvajaus, istorikas juokaudamas kaltę priskyrė lenkams. 1908 metais Bezdonių traukinių stotyje įvyko vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų. Traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės sukėlė susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su sargyba ir pagrobė 200 tūkst. rublių.

Iš 14 apiplėšime dalyvavusių asmenų mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais arba užėmė kitas aukštas pareigas. Juokaujama, kad per Bezdonis į Vilnių vežti pinigai turėjo būti panaudoti tramvajaus statybų plėtrai.

Tačiau tikroji priežastis, pasak V. Liepuonio, susijusi su miesto dydžiu ir pramonės raida. Vilnius niekada nebuvo toks didelis kaip Varšuva ar Ryga. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramoninis miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų.

Gausėjant fabrikams ir plečiantis gyvenamiesiems rajonams, Rygoje didėjo susisiekimo poreikis, todėl į jį buvo investuojama. Taip atsiradęs tramvajus išliko per visą miesto istoriją. Vilniaus pramonė pradėjo augti vėlai, todėl čia neatsirado nei pakankamo poreikio, nei finansinių išteklių plačiai tramvajų sistemai.

Metro idėjai trūksta gyventojų

Nors vilniečiai skundžiasi spūstimis ir dalis jų sostinėje norėtų metro, miesto transporto problemos, anot pašnekovo, neprilygsta Briuselio ar kitų didmiesčių situacijai. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o tokio gyventojų skaičiaus metro projektui svarstyti nepakanka.

V. Liepuonis paaiškino, kad metro idėja paprastai tampa aktuali miestui peržengus bent vieno milijono gyventojų ribą, kai jau būtinas greitesnis susisiekimas.

Metro statyba taip pat būtų itin brangi. Be to, valdžia siekia apsaugoti archeologinį paveldą ir po miesto gatvėmis slypinčius istorinius lobius.

Laida „Verta žinoti“ rodoma kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“, o šeštadieniais 19 val. – TV3 televizijos „YouTube“ kanale.

Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.