Per Lietuvą ketvirtadienio vakarą slenkant audrai, pietinėje šalies dalyje ugniagesiai gavo keliasdešimt pranešimų apie nuvirtusius medžius, tūkstančiams gyventojų dingo elektra.
Audra Varėnos rajone (nuotr. Varėnos savivaldybės administracija)
„Apytiksliai šiuo metu apie 30 iškvietimų į įvykius, bet jų vis daugėja“, – BNS apie 21 val. sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Saulius Raščevskis.
Jo duomenimis, labiausiai paveikta pietinė Lietuvos dalis – daugiausia pranešimų fiksuojama Lazdijų rajono, Druskininkų, Varėnos rajono, Prienų rajono savivaldybėse. Keli iškvietimai gauti Širvintų, Vilkaviškio rajonuose.
„Daugiausia traukiami ant kelio važiuojamosios dalies arba elektros tinklų užkritę medžiai, keletas yra ant automobilių. Reaguojame į įvykius“, – sakė PAGD specialistas.
Nuverstų medžių ugniagesiai vyko šalinti 49 kartus
Ketvirtadienio audros nuverstų medžių ugniagesiai vyko šalinti 49 kartus, daugiausia tokių darbų atlikta Alytaus apskrityje – 25.
„Medžių šalinimo darbai vyko visą naktį. Būdavo, kad per vieną išvykimą pašalinama ir 50 medžių, pavyzdžiui, toks atvejis buvo Varėnos rajone. Lazdijų rajone per vieną išvykimą pašalinti 25 medžiai. Daugiausia medžiai virto ant kelio važiuojamosios kelio dalies. Trys atvejai buvo, kai medžiai nuvirto ant automobilių, vienas ant pastato.
Keturis kartus medžiai šalinti nuo elektros laidų. Šalčininkų rajone medis nuvirto ant dviejų aukštų daugiabučio namo stogo. Per šiuos įvykius žmonės nenukentėjo“, – Eltai penktadienio rytą pasakojo sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnysis specialistas Saulius Raščevskis.
Penktadienio rytą ESO skelbia fiksavusi 62 elektros tiekimo sutrikimus, dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius siekia 2143.
Varėnos rajoną ir vėl talžė audra, nuvirtę medžiai užtvėrė kelius
Varėnos rajono savivaldybė skelbia vėl sulaukusi gamtos stichijos – vos prieš kelias dienas likvidavus audros padarinius Puodžių ir Bobriškių apylinkėse, šį vakarą stichija vėl smogė Varėnos rajonui.
Pasak jos, šiuo metu ypač sudėtinga situacija kelyje Marcinkonys–Puvočiai–Druskininkai. Ties Norulių kaimu, maždaug dviejų kilometrų kelio atkarpą, užvertė medžiai. Eismas šioje vietoje yra labai apsunkintas, o kai kur – visiškai neįmanomas.
Nuo pirmųjų pranešimų į įvykio vietą skubėjo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos. Medžiai šalinami iš abiejų užverstos kelio atkarpos galų. Į pagalbą taip pat atvyko Marcinkonių ir Perlojos ugniagesių komandos, dirba policijos pareigūnai, Marcinkonių ūkininkai su savo technika, vietos gyventojai ir sustoję vairuotojai. Papildomos pagalbos paprašyta ir iš Alytaus rajono Makniūnų ugniagesių komandos.
„Per daugelį metų yra tekę matyti ne vieną škvalą, tačiau tokio intensyvaus laikotarpio seniai neprisimenu. Audros kartojasi viena po kitos – vos spėjame pašalinti vienos padarinius, prasideda kita“, – sako Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas Ramūnas Navickas.
LHMT sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė anksčiau ketvirtadienį sakė, kad tokios vasaros audros ateityje gali dažnėti, o gyventojams ir savivaldybėms teks prisitaikyti prie dažnesnių ekstremalių orų.
Audra nusiaubė partizano Jakavonio-Tigro sodybą
Ketvirtadienio vakarą dalyje Lietuvos siautusi audra suniokojo partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą.
„Gražioje mūsų sodyboje siaubingas vaizdas kaip po karo. Prie partizanų vadų vadavietės neliko nei vieno medžio, net apie 200 metų sodyboje augęs ąžuolas nulaužtas. Nukentėjo ir stogai, vienas automobilis, obelys. Nėra nei elektros, keliai užversti. Nei atvažiuoti, nei išvažiuoti iš Kasčiūnų kaimo neįmanoma. Ačiū Dievui, kad nė vienas Jakavonių šeimos narys nenukentėjo, nes spėjo įbėgti į namą“, – paskelbė A. Jakavonytė.
ELTA primena, kad prieš keletą metų buvo atidaryta partizano J. Jakavonio-Tigro sodyboje Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone, rekonstruota jo anksčiau atstatyta Dainavos apygardos partizanų vadavietė.
1945-ųjų metų rudenį partizanas J. Jakavonis-Tigras kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę, 1945–1946 m. drauge su Merkio rinktinės vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.
