Lietuvoje vėjo jėgainės dygsta viena po kitos, o specialistai žada, kad tai padės sumažinti elektros kainas biržoje. Vis dėlto, nors energetinę nepriklausomybę pasieksime jau greitai, gyventojai mažesnes sąskaitas pamatys ne iškart – tam reikės ne tik modernių tinklų, bet ir išmaniau vartoti pačią elektrą.
ESO – Energijos skirstymo operatorius. Josvydas Elinskas / ELTA
Tad ar verta tikėtis staigaus pigimo, ir ar mūsų šalies laidai bei sistemos išvis pasiruošę tokiam didžiuliam vėjo energijos gūsiui?
Ar 2030 m. tikslai realūs?
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vertinimu, Lietuva šiuo metu sparčiai plečia vėjo energetiką – vystomi nauji vėjo elektrinių projektai, stiprinami elektros tinklai, o iki 2030 m. siekiama reikšmingai padidinti vietinės elektros gamybą.
Nauji vėjo elektrinių parkai šiuo metu vystomi privačių investuotojų lėšomis, be tiesioginės valstybės paramos. LVEA vertinimu, tai rodo, kad ši technologija rinkoje jau gali konkuruoti savarankiškai ir pritraukti investicijų.
Anot asociacijos, iki 2030 m. išsikelti tikslai yra pasiekiami, nors tokiems projektams reikia laiko – būtina suplanuoti teritorijas, gauti leidimus, parengti elektros tinklus ir pastatyti pačias elektrines.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vėjo elektrinės šiuo metu yra didžiausias elektros gamintojas Lietuvoje. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius jos pagamino 2,94 TWh elektros energijos – beveik 40 proc. šalies elektros vartojimo poreikio.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gamyba išaugo 26 proc.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m.
sausumos vėjo elektrinių galia turėtų siekti 4500 MW.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 2679 MW vėjo elektrinių, todėl pasiekta beveik 60 proc. numatyto tikslo, o iki jo dar trūksta apie 1820 MW.
LEA duomenimis, liepos pabaigoje įvairiuose vystymo etapuose buvo daugiau kaip 4100 MW vėjo elektrinių projektų, iš kurių 2750 MW jau turi leidimus elektros gamybos pajėgumų plėtrai.
Agentūros vertinimu, net jei trečdalis šių projektų būtų nutraukti, likusių užtektų 2030 m. tikslui pasiekti, todėl tikslas laikomas ambicingu, tačiau realiai įgyvendinamu.
„Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros grupės vadovas Igno Mickevičius taip pat tikina, kad viena dažniausiai minimų baimių dėl tinklų pajėgumų šiandien nebėra pagrindinė kliūtis vėjo energetikos plėtrai.
Pasak jo, šalies perdavimo tinklas jau dabar yra pasirengęs tolesniam vėjo energetikos augimui.
„Šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungta apie 2,5 GW vėjo elektrinių, o dar apie 4 GW galios projektams rezervuoti prijungimo pajėgumai. Tai rodo, kad perdavimo tinklas užtikrina vėjo energetikos integraciją ir yra pasiruošęs tolesniam augimui“, – sako I. Mickevičius.
Jis pažymi, kad šiemet „Litgrid“ pristatytame dešimties metų tinklo plėtros plane numatyta apie 2,5 mlrd. eurų investicijų į perdavimo tinklo modernizavimą ir plėtrą. Didelė šių investicijų dalis bus skirta tam, kad Lietuvoje būtų galima prijungti daugiau naujų elektros gamybos ir vartojimo pajėgumų.
Ar gyventojai Iš tiesų mokės mažiau už elektrą?
LVEA teigimu, didėjant Lietuvoje pagaminamos elektros kiekiui, mažėja priklausomybė nuo importo ir išorinių rinkos veiksnių. Dėl to didesnė vietinės elektros gamyba gali mažinti spaudimą elektros kainoms biržoje, ypač tais laikotarpiais, kai vėjo ir saulės elektrinės pagamina daug energijos.
Vis dėlto asociacija atkreipia dėmesį, kad galutinę elektros sąskaitą sudaro ne tik elektros energijos kaina, bet ir tinklo paslaugos bei kitos dedamosios, todėl gyventojai pokyčius pajus palaipsniui.
Tam pritaria ir „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros grupės vadovas Igno Mickevičius. Pasak jo, vėjo elektrinės elektrą gamina mažomis ribinėmis sąnaudomis, todėl tais laikotarpiais, kai jų gamyba didelė, didmeninė elektros kaina rinkoje paprastai mažėja.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vertinimu, kiekvienas į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrines investuotas euras tiesiogiai prisideda prie elektros kainų mažinimo.
Tai patvirtina ir naujausia Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalga, kurioje Lietuva įvardijama kaip viena valstybių, padariusių didžiausią pažangą didinant AEI naudojimą.
EAA duomenimis, daugumoje analizuotų šalių būtent AEI pajėgumų plėtra didmenines elektros kainas mažino labiau nei stabilios dujų kainos 2026 metais.
Lietuvoje ir Ispanijoje AEI nauda elektros kainoms siekė net 70–95 Eur/MWh, o, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Čekijoje – apie 5–10 Eur/MWh.
Lietuva yra vienas ryškiausių to pavyzdžių. Pirmąjį šių metų pusmetį didmeninė elektros kaina šalyje siekė apie 116 Eur/MWh, o pagal „Nord Pool“ biržos duomenis – 103,5 Eur/MWh.
Tuo metu atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė apie 75 proc. visos šalies elektros gamybos.
LEA vertinimu, jei AEI dalis būtų likusi tokia pati kaip 2010 metais – apie 11 proc. – didmeninė elektros kaina būtų siekusi net 211 Eur/MWh.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad elektros kainas lemia ne vien vėjo energetikos plėtra.
Įtakos turi ir oro sąlygos, elektros paklausa, energijos kaupimo pajėgumai bei situacija regioninėje elektros rinkoje, todėl didžiausias poveikis pasiekiamas tuomet, kai naujų vėjo elektrinių plėtra vyksta kartu su elektros tinklų stiprinimu ir energijos kaupimo infrastruktūros vystymu.
Vien pastatyti elektrinių neužtenka
Svarbų vaidmenį šiame procese, anot asociacijos, atlieka ir energijos kaupimo technologijos. Baterijų sistemos leidžia sukaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti tada, kai jos poreikis yra didžiausias.
Papildomą naudą kuria ir tai, kad vėjo bei saulės elektrinės viena kitą papildo – saulės elektrinės daugiausia elektros pagamina dieną, o vėjo elektrinės dažnai būna našesnės kitu paros metu ar šaltuoju metų laiku. Tokiu būdu stiprinamas elektros tinklo stabilumas ir mažinami kainų svyravimai.
Anot LVEA, ateityje didesnę reikšmę gali turėti ir išmanieji elektros planai, susieti su biržos kainomis. Tokiu atveju vartotojai galėtų daugiau elektros sunaudoti tuo metu, kai ji yra pigesnė, pavyzdžiui, krauti elektromobilius ar naudoti kitus daug elektros vartojančius įrenginius.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vėjo energetikos plėtra kelia ir iššūkių, susijusių su biologinės įvairovės bei paukščių apsauga.
Dėl to, anot LVEA, projektai planuojami atlikus poveikio aplinkai vertinimus, vengiant jautrių teritorijų ir taikant įvairius technologinius sprendimus.
LEA atkreipia dėmesį, kad elektros sistema išlieka priklausoma nuo oro sąlygų ir regioninės elektros rinkos.
Kai atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamina mažiau elektros, svarbų vaidmenį ir toliau atlieka importuojama bei iš iškastinio kuro pagaminta elektra.
Agentūra pažymi, kad jau dabar ypač vėjuotomis ir saulėtomis dienomis Lietuvoje susidaro elektros perteklius, kurį ne visada paprasta realizuoti.
Kartu LEA atkreipia dėmesį, kad vėjo energetikos plėtrą vis dar lėtina projektų derinimo ir teritorijų planavimo procesai, aplinkosauginiai reikalavimai bei elektros tinklų plėtros poreikis. Šios kliūtys nėra kritinės, vis dėlto elektros tinklų plėtrai ateityje reikės skirti dar daugiau dėmesio.
Panašiai situaciją vertina ir „Litgrid“. Anot I. Mickevičiaus didžiausias iššūkis šiandien jau nėra perdavimo tinklų pajėgumai. Artėjant laikui, kai Lietuvoje bus pagaminama vis daugiau elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių, svarbiausia tampa užtikrinti subalansuotą visos energetikos sistemos augimą.
Artėjant šiam etapui, vis svarbiau tampa ne vien statyti naujas elektrines, bet ir užtikrinti subalansuotą visos energetikos sistemos augimą.
Tam, pasak I. Mickevičiaus, kartu su vėjo ir saulės elektrinių plėtra būtina didinti elektros vartojimą.
„Neišvengiamai artėjant momentui, kai Lietuvoje bus pagaminta daugiau elektros energijos nei suvartojama, pirmu prioritetu tampa tvarus energetikos sektoriaus augimas. Todėl būtinas tolygus visų sričių vystymasis – ir generacijos, ir vartojimo, ir kaupiklių, ir kitų lankstumo sprendimų“, – pabrėžia I. Mickevičius.
