Po pražūtingos žiemos – naujas pavojus obelims: sodininkai baiminasi dar didesnių nuostolių

Praėjusiais metais pavasario šalnoms sunaikinus obelų žiedus ir dalį sodininkų palikus be derliaus, žiemą sodams smogė speigas ir sniegas. Iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors šiųmečiu derliumi ūkininkai nesiskundžia, artėjančios žiemos jie laukia neramiai ir nežino, kaip šalčius atlaikys nusilpę medžiai.

Vieniems versliniams sodams praėjusi žiema padarė palyginti nedaug žalos, tačiau kituose teks pašalinti dešimtis tūkstančių obelų. Ūkininkai taip pat atidžiai vertina daug drėgmės gavusių augalų būklę, nes jų žūties rizika yra didesnė.

Praėjusi žiema sunaikino dalį sodų

Žemės ūkio rūmų tarybos narys ir Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad praėjusią žiemą buvo prarasta apie 20 proc. verslinių sodų plotų.

Jo skaičiavimu, iš bendro deklaruojamų obelų sodų ploto reikėtų išbraukti maždaug penktadalį, arba šimtus hektarų. Kai kurie ūkiai galėjo netekti 20–30 proc., o atskirais atvejais – iki 50 proc. sodų, kiti nuostolių patyrė mažiau.

A. Svitojus pabrėžė, kad dabar matoma žala dar gali būti ne galutinė. Po žiemos nusilpusios obelys pavasarį ir vasarą galėjo tapti mažiau atsparios ligoms ir vėliau nunykti. Tai, anot jo, būtų antrinis žiemos padarinių poveikis.

Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas nurodė, kad jo ūkyje žiemos nuostoliai buvo mažesni – iš 154 hektarų iššalo apie 5 hektarai.

Žemiausia temperatūra ten siekė minus 34,4 laipsnio. K. Sirtauto teigimu, sniego buvo mažiau, todėl žemė įšalo, o medžiai buvo geriau pasirengę žiemai. Kitur storesnė sniego danga neleido įšalti dirvai. Be to, ūkis pernai dėl pavasarinių šalnų neturėjo derliaus, todėl medžiai buvo stipresni.

Vis dėlto dalis obelų po žiemos liko pažeistos. Jos šiemet išsprogo, tačiau neaišku, kaip atrodys kitais metais. K. Sirtautas neatmeta, kad iššalusių plotų gali padaugėti dar iki 10 hektarų.

Šiųmetį obuolių derlių jis vertina kaip geresnį už vidutinį. Įprastai ūkyje priskinama apie 2 tūkst. tonų obuolių, o šiemet laukiama maždaug 2,5 tūkst. tonų.

Naradavo medelyne iššalo 77 tūkst. obelų

Nuo 1954 metų veikiančio Naradavos medelyno vadovas Džiugas Palionis sakė, kad šiemet sodų plotas susitraukė 90 hektarų – nuo 273 iki 180 hektarų.

Anot jo, žiemos padariniai tokie skaudūs, kad vėlesnės gamtos stichijos, tokios kaip smarkios liūtys ar vėtros, jau nebeatrodo tokios reikšmingos.

Dėl itin šaltos žiemos medelynas prarado 77 tūkst. obelų iš 200 tūkst. Ypač smarkiai nukentėjo vertinama „Auksio“ veislė – iššalo 80–90 proc. šių obelų.

Vasaros liūtys didelės žalos nepadarė, nes kritulių kiekis buvo vidutinis. Vėtros nukrėtė dalį obuolių ir išvartė medžių, tačiau kol kas neaišku, ar juos pavyks išgelbėti. Pirmiausia bendrovei teks išrauti medžius maždaug 90 hektarų plote, o tik tuomet bus sprendžiama, ką daryti toliau.

D. Palionio teigimu, dalis nuo stichijų nukentėjusių ir nusilpusių obelų gali neištverti dar vienos žiemos. Dėl iššalusių sodų nuostoliai turėtų siekti apie 4 mln. eurų, nors įmonės pajamos buvo maždaug 3 mln. eurų. Prognozuojama, kad didelis pajamų kritimas bus juntamas maždaug šešerius metus.

Perteklinė drėgmė didina riziką

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad derlių nuimantys sodininkai itin atidžiai stebi ilgą laiką drėgmėje buvusius medžius.

Ilgai apsemtos šaknys negauna deguonies ir pradeda keisti spalvą. Dėl to augalai gali likti nepasirengę žiemai. Nualinti medžiai yra jautresni šalčiui, todėl gali ne tik žūti dabar, bet ir nebesulaukti pavasario.

Vienas Pasvalio rajone esančių Aukštikalnių sodų savininkų Arvydas Paškevičius pažymėjo, kad deguonies trūkumas labiausiai veikia žemesnėse vietose augančius medžius. Vis dėlto jo ūkyje reljefas kalvotas, o nedidelėse pakalnėse auga palyginti nedaug permirkusių obelų.

„Ažuožerių sodų“ vadovas Regimantas Butvydas sakė, kad jų vaismedžių augaviečių dirva nėra itin drėgna, nes didelių liūčių nebuvo. Tačiau sodams pakako kitų išbandymų – vėjas laužė šakas ir nukratė obuolius.

Dabar ūkyje sprendžiamos kitos problemos ir stebima, kaip žiemai pasirengs audros nualinti, išrauti ar aplaužyti medžiai. Šių metų derliaus nuostolių R. Butvydas neskaičiuoja, nes pernai dėl šalnų derliaus apskritai nebuvo. Šiemet obuolių užderėjo, tačiau jų kokybė prasta.

Aukštikalnių sodai prarado 90 hektarų

A. Paškevičiaus teigimu, Aukštikalnių sodai per šaltą žiemą neteko 90 hektarų iš turėtų 182 hektarų. Iš 277 tūkst. medžių iššalo 82 tūkst. Šie skaičiai dar gali augti, nes dalis pažeistų obelų gali neišgyventi iki pavasario.

Jeigu žiema bus švelni, nusilpę medžiai dar gali atsilaikyti, tačiau šaltesnėmis sąlygomis jie gali žūti, nes yra visiškai išsekę.

Apie tolesnę ūkio ateitį A. Paškevičius kol kas nesvarsto. Pirmiausia planuojama nuskinti obuolius, sudėti juos į saugyklą ir įvertinti, už kokią kainą pavyks parduoti. Jeigu nepavyktų surinkti apyvartai reikalingų lėšų, galėtų tekti svarstyti ir veiklos stabdymą.

Ūkis jau priskynė tūkstantį tonų obuolių ir dar tikisi surinkti 500–700 tonų. 2024 metais Aukštikalnių sodų derlius siekė 6 tūkst. tonų, o pernai – vos 200 tonų.

A. Paškevičius abejoja, ar iššalusių sodų vietoje pavyks atkurti tokį pat vaismedžių plotą, nes trūksta sodinukų. Jų nėra nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Latvijoje, o Estijoje medelynai jau seniai išnaikinti.

Užsakius ir apmokėjus medelius Lenkijoje, vienmečių sodinukų būtų galima sulaukti tik 2028 metų rudenį, o sodinti – 2029 metais. Be to, ne visi lenkiški sodinukai tinka Lietuvos sąlygoms, nes vietos ūkiams reikia specifinių poskiepių. Dėl to jų tenka ieškoti Vokietijoje.

Daugiausia vaismedžių dėl šaltos praėjusios žiemos iššalo Šiaurės Lietuvoje – Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Radviliškio ir Anykščių rajonuose.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, obelų sodų plotas sumažėjo 47,43 hektaro ir siekia 4,561 tūkst. hektarų. Obuolius šiais metais augino 39 ūkiai ir 2,655 tūkst. ūkininkų.