Po „Audi“ pirkimo – brangus smūgis: teismas atskleidė, kam teks padengti 2 690 eurų sąskaitą
Už 13,2 tūkst. eurų naudotą „Audi A6 Avant“ įsigijusi moteris jau po mėnesio susidūrė su rimta problema – važiuojant automobiliu pasigirdo stiprus pavarų dėžės ūžimas.
Remontas ir diagnostika atsiėjo 2 690 eurų, tačiau transporto priemonę pardavusi bendrovė šių išlaidų padengti nesutiko. Ginčą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad sąskaitą turi apmokėti pardavėja.
Ieškovė Aušra (visi straipsnyje minimi vardai pakeisti – aut. past.) 2015 m. pagamintą automobilį nusipirko 2024 m. rugsėjo 27 d. Skelbime buvo teigiama, kad „Audi“ techninė būklė gera, o esminių trūkumų nėra.
Prieš sudarant sandorį automobilis buvo patikrintas du kartus. Aušros atstovas pasitelkė diagnostikos įrangą, bet aptiko tik nežymius durelių lemputės ir GPS antenos gedimus. Po derybų pardavėja pradinę 13,9 tūkst. eurų kainą sumažino iki 13,2 tūkst. eurų.
Problema išryškėjo pasiekus didesnį greitį
Važinėjant mieste jokių nesklandumų nepastebėta. Vis dėlto po kelių savaičių, išvažiavus už miesto ir įsibėgėjus iki 90–100 km/val., pasigirdo stiprus ūžesys. Apie problemą pirkėja pardavėjai pranešė spalio 28 d.
Oficialiame „Audi“ servise nustatyta, kad garsą skleidžia mechaninė pavarų dėžės dalis. Specialistų vertinimu, dėžę reikėjo keisti arba kapitaliai remontuoti. Vien diagnostika kainavo 161 eurą.
Kitame servise pavarų dėžė buvo išardyta. Meistrai aptiko susidėvėjusius guolius, veleną, tepimo siurblį ir kitus komponentus. Dėžės viduje taip pat rasta į plastiką panašių likučių.
Paaiškėjo, kad tepimo siurblys nebesukurdavo reikiamo slėgio, o jo viduje buvo susikaupę daug priedo likučių. Remontuojant teko pakeisti nemažai pavarų dėžės detalių.
Serviso defektų akte iškelta prielaida, kad į pavarų dėžę galėjo būti įpilta cheminės medžiagos, siekiant užmaskuoti guolių ūžimą. Meistrai taip pat nurodė, kad gedimas galėjo susiformuoti dėl ilgalaikės nepriežiūros. Remontas kainavo apie 2,7 tūkst. eurų.
Bendrovė atsakomybę bandė perkelti pirkėjai
Automobilį pardavusi įmonė savo atsakomybės nepripažino. Jos atstovai aiškino, kad bendrovė automobilių prekyba nesiverčia, o „Audi“ buvo naudojamas įmonės reikmėms ir iki sandorio veikė be sutrikimų.
Pardavėja atkreipė dėmesį, kad iki gedimo nustatymo transporto priemonė nuvažiavo 2 370 kilometrų. Bendrovė svarstė, jog pavarų dėžę galėjo sugadinti pati pirkėja, o aiškiai girdimas mechaninis defektas esą būtų paaiškėjęs dar per pirminę apžiūrą.
Kauno apylinkės teismas su šiais argumentais nesutiko. Konstatuota, kad trūkumas nebuvo matomas, o mechaninio susidėvėjimo įprasta kompiuterinė diagnostika negalėjo parodyti. Be to, nuo automobilio pardavimo iki pranešimo apie ūžesį buvo praėjęs vos mėnuo.
Nors transporto priemonę pardavė juridinis asmuo, sandoris nebuvo pripažintas vartojimo pirkimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendrovė neprekiauja automobiliais ir neturi specialių žinių apie jų remontą. Tačiau ši aplinkybė neatleido jos nuo pareigos perduoti kokybišką, paslėptų trūkumų neturintį daiktą.
Vertindamas naudojimo intensyvumą, teismas palygino automobilio ridą. Per 9 metus iki pardavimo juo vidutiniškai būdavo įveikiama apie 2 424 kilometrus per mėnesį. Aušra per pusantro mėnesio nuvažiavo 2 370 kilometrų, todėl jos naudojimas nebuvo intensyvesnis nei anksčiau.
Dalies prašytų išlaidų teismas nepriteisė
Pirkėjai iš bendrovės priteista 2 690 eurų pavarų dėžės remonto ir diagnostikos išlaidoms atlyginti.
Vis dėlto teismas atsisakė kompensuoti 885 eurus, kuriuos Aušra sumokėjo už pakaitinio automobilio nuomą. Ji nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kodėl kita transporto priemonė buvo būtina. Taip pat atmestas 150 eurų reikalavimas už konsultaciją ir pretenzijos parengimą.
Teismas pažymėjo, kad naudoto daikto pirkėjas gali atlikti išsamią patikrą, tačiau neprivalo to daryti. Šiuo atveju įprastos apžiūros nepakako pavarų dėžės gedimui nustatyti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Kauno apygardos teismui.
