Registrų centro skandalas tapo rimtu perspėjimu: kodėl Lietuvai siūloma nekopijuoti Skandinavijos
Valstybės registruose saugomos informacijos apsauga įgauna vis didesnę reikšmę tiek nacionaliniam saugumui, tiek gyventojų privatumui. Neseniai nutekėję Registrų centro duomenys atnaujino diskusijas, kiek valstybės informacijos turėtų būti viešai prieinama. Nors Europos Sąjunga ir Skandinavijos šalys siekia didelio atvirumo, ekspertai perspėja, kad Lietuva neturėtų skubėti žengti tuo pačiu keliu.
Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius paaiškino, kodėl Vakarų modelių nereikėtų perimti aklai, ypač atsižvelgiant į dabartines geopolitines aplinkybes.
Atvirumas gali atnešti ne tik naudos
Skandinavijos šalyse tokia asmeninė informacija kaip nekilnojamojo turto nuosavybė ar adresai įprastai prieinama gerokai laisviau. Gyventojai ten gali nesunkiai išsiaiškinti, kam priklauso konkretus būstas. Tačiau, A. Aleknavičiaus vertinimu, Lietuvai, nepaisant atvirų duomenų teikiamų galimybių, būtinas didesnis atsargumas.
NKSC vadovas pažymėjo, kad Europos Sąjunga siekia atverti kuo daugiau informacijos, o Lietuvoje taip pat būta nemažai tokių iniciatyvų. Vis dėlto kibernetinio saugumo požiūriu kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik galimą naudą, bet ir kylančias grėsmes.
Pasak jo, Registrų centro incidentas turėtų paskatinti dar kartą apsvarstyti, kuriuos duomenis tikrai būtina viešinti. Atvira informacija gali būti vertinga atliekant mokslines analizes, rengiant prognozes ar planuojant valstybės raidą, tačiau jos prieinamumas kartu kelia ir saugumo rizikų.
A. Aleknavičius mano, kad dabartinėmis sąlygomis tinkamesnis būtų atsargesnis duomenų teikimo modelis. Jis leistų kontroliuoti, kas gauna valstybės sukauptą informaciją ir kokiais tikslais ją naudoja, užuot viską beatodairiškai demonstravus visiems.
Geopolitinė padėtis reikalauja papildomos kontrolės
NKSC vadovas pabrėžė, kad Lietuva negali atsiriboti nuo savo geografinės ir politinės padėties. Viešai prieinami duomenys gali tapti patogia priemone piktavaliams ar priešiškų valstybių žvalgybos tarnyboms, siekiančioms rinkti informaciją apie šalies strateginius objektus arba gyventojų turtą.
Jo teigimu, gerąja praktika šiuo metu būtų galima laikyti diskretiškesnį modelį, numatantį tam tikrą kontrolę: kas kreipiasi dėl duomenų, kokią informaciją pasiima ir kam ketina ją panaudoti.
A. Aleknavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad tai nėra išskirtinai Lietuvos problema. Su tokiomis pačiomis dilemomis ir iššūkiais susiduria Europos valstybės, šalys kitoje Atlanto pusėje ir net Ramiojo vandenyno regione, todėl sprendimus dėl duomenų atvėrimo būtina priimti itin atsakingai.
Daugiau patarimų pateikiama aukščiau esančiame vaizdo įraše.
