Mokinių Europoje sparčiai mažėja: Lietuva ruošia išimtis, kad miestelių mokyklos neišnyktų

Per trejus metus Lietuvos švietimo įstaigų tinklas sumažėjo 3,5 proc., o demografinės prognozės nežada teigiamų pokyčių – vaikų šalyje ir toliau mažės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2022–2025 metais Lietuvoje neliko 21 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 34 bendrojo ugdymo mokyklų. Su tokiais pačiais iššūkiais susiduria ir kitos Europos valstybės.

Ministerija nurodo, kad situacija labiausiai pastebima mažose savivaldybėse. Jose mokinių skaičius traukiasi, o mokyklų, turinčių iki 200 vaikų, daugėja.

ŠMSM vertinimu, artimiausią dešimtmetį Lietuvos demografinės tendencijos išliks nepalankios. Vaikų skaičiaus mažėjimas yra pagrindinė nerimą kelianti problema, kurią turi įvertinti tiek valstybė, tiek savivaldybės.

Mokyklų išsaugojimas svarbus ne vien tam, kad vaikai galėtų mokytis arčiau namų. Nuo šių įstaigų priklauso ir pačių gyvenviečių perspektyvos.

Ministerija pabrėžia, kad savivaldybės, planuodamos mokyklų tinklą, privalo atsižvelgti į nuolat mažėjantį mokinių skaičių. Kartu siekiama sudaryti sąlygas miesteliuose išlaikyti net ir nedideles mokyklas, nes uždarius mokyklą ar darželį jaunoms šeimoms tampa sunkiau ten įsikurti, o gyvenvietės pradeda nykti.

Lietuva renkasi lankstesnes taisykles

Padėdama mažoms mokykloms išlikti, Vyriausybė 2025 metų pavasarį leido miestelių gimnazijoms sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi bent 12 mokinių, o savivaldybė padengia 50 proc. mokymo lėšų. Anksčiau tokiose klasėse turėjo būti ne mažiau kaip 21 mokinys.

Atskira išimtis pritaikyta Neringos savivaldybei, kurioje veikia tik viena gimnazija. Atsižvelgus į išskirtinę geografinę padėtį ir ribotas galimybes mokiniams kitur įgyti vidurinį išsilavinimą, Nidos gimnazijai leidžiama formuoti klases, turinčias mažiau nei 12 mokinių.

Nuo 2026 metų rugsėjo papildomos išimtys bus taikomos tautinių mažumų mokykloms.

Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų gimnazijose tautinės mažumos kalba, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gimnazijose lietuvių kalba, jei jos yra vienintelės konkrečioje vietovėje, minimalų mokinių skaičių baigiamosiose klasėse bus galima sumažinti nuo 12 iki 8. Bendras mokinių skaičius tokioje mokykloje taip pat galės nesiekti 60. Galutinį sprendimą dėl mažesnių klasių turės priimti savivaldybių tarybos.

Praėjusiais metais ŠMSM ir savivaldybės svarstė keturis alternatyvius mokyklų tinklo organizavimo modelius. Vis dėlto kiekviena savivaldybė sprendimą priima savarankiškai, įvertinusi vietos aplinkybes ir ateities perspektyvas.

Graikijoje veiklą stabdys dešimtys mokyklų

Naujienų portalas „Efsyn“ skelbia, kad mažėjantis moksleivių skaičius verčia mokyklas uždaryti ir Graikijoje. Ypač rimtų padarinių tai sukelia atokesnėse šalies vietovėse.

Graikijos statistikos tarnybos ir Švietimo ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose mokėsi 1 291 289 mokiniai. 2026–2027 mokslo metams buvo registruotas jau tik 1 270 331 mokinys.

Žurnalisto Mike Konstantopoulos duomenimis, Rytų Makedonijos ir Trakijos regionuose veiklą turėtų sustabdyti 48 mokyklos. Vidurio ir Vakarų Makedonijos regionuose 2026–2027 mokslo metais planuojama stabdyti 22 mokyklų veiklą, o Tesalijos regione ketinama uždaryti dar 42 mokyklas.

Panašios problemos neaplenkia ir Italijos. „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli atkreipia dėmesį, kad mokyklos uždarymas tokiose vietovėse reiškia ne tik ugdymo įstaigos netektį. Šeimoms tampa sudėtingiau gyventi, o vietos bendruomenių nykimas spartėja.

Pagal Italijos teisės aktus pradinėje mokykloje įprastai turi mokytis ne mažiau kaip 15 vaikų, tačiau nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo kenčiančioms teritorijoms taikomos išimtys. Tokiose įstaigose gali būti jungiamos skirtingo amžiaus mokinių klasės, o kai kada pasitelkiamas nuotolinis mokymas, teigia internetinio leidinio Balkanų ir Kaukazo observatorija TransEuropa (OBCT) atstovas Lorenzo Ferrari.

Vis dėlto, S. Martelli vertinimu, mokyklos išlikimą lemia ne vien finansavimas. Jei jos išsaugoti nebeįmanoma, vaikai gali būti perkeliami į didesnes ugdymo įstaigas, turinčias daugiau infrastruktūros ir specialistų. Tačiau toks modelis pasiteisina tik užtikrinus patikimą transportą ir išvengus pernelyg ilgų kelionių.

„Efsyn“ duomenimis, panašias priemones taiko ir Graikijos valdžia.

Austrija ir Čekija renkasi mokyklų jungimą

Austrijoje, kur ugdymo įstaigoms taip pat nustatytas minimalus mokinių skaičius, mažų mokyklų ateitis sprendžiama pasitelkiant bendradarbiavimą. „Der Standard“ aprašė Tirolio kalnuotame Cilerio slėnyje veikiančią nedidelę mokyklą, kurioje įprastos pamokos vyksta vietoje, tačiau bendra veikla organizuojama kartu su kaimynine mokykla.

Šis modelis leidžia vaikams mokytis savo gyvenvietėje ir kartu dalyvauti bendrose išvykose, dirbtuvėse bei kitose veiklose, kurioms mažoje mokykloje gali nepakakti galimybių.

Austrijos švietimo ministro atstovas spaudai nurodė, kad sprendimus dėl mokyklų uždarymo ir jų veiklos organizavimo priima federalinės žemės, todėl taisyklės regionuose skiriasi.

Christophas Wiederkehris paaiškino, kad federalinė valdžia, siekdama išsaugoti švietimo prieinamumą regionuose, skiria specialų struktūrinį finansavimą nedidelių, vietos bendruomenėms artimų mokyklų tinklui. Tvaria alternatyva uždarymui laikomas mažų mokyklų jungimas į bendrus tinklus.

Jo teigimu, toks sprendimas naudingas ir mokiniams, ir darbuotojams. Didesniuose administraciniuose dariniuose vadovai bei administracija gali daugiau dėmesio skirti valdymui ir koordinavimui, o mokytojai – keistis pedagogine patirtimi, naudotis bendra infrastruktūra ir efektyviau paskirstyti išteklius. Tai padeda pedagogams tobulėti ir stiprina ugdymą vietos bendruomenėse.

Administracinis mokyklų jungimas taikomas ir Čekijoje. „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička nurodė, kad mokyklos tokiu atveju fiziškai lieka atskiros, tačiau dalijasi valdymo bei administravimo funkcijomis ir taip mažina išlaidas. Valstybės lygmeniu rekomenduojama jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 180 vaikų.

Čekijoje taip pat bendradarbiauja kelios mokyklos, besidalijančios tokiais specialistais kaip psichologai. Pasibaigus pamokoms nuomojamos sporto salės, aikštynai ir renginiams skirtos erdvės.

Bulgarijoje mokyklas apsaugo specialus statusas

Portalo „Mediapool“ duomenimis, Bulgarijoje kaimo mokyklų tinklo pertvarka vykdoma nuo 2007 metų. Šalies statistikos institutas skelbia, kad 2007–2023 metais buvo uždaryta daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Tačiau net ir po šių pokyčių 2024 metais daugiau nei pusė Bulgarijos mokyklų turėjo mažiau nei 200 mokinių.

Viena iš šalyje naudojamų priemonių yra centrinės mokyklos, į kurias vežami vaikai iš gyvenviečių, nebeturinčių savo ugdymo įstaigų. Žurnalistės Desislavos Kolevos duomenimis, 2025–2026 mokslo metais Bulgarijoje veikė 692 tokios mokyklos, o jose mokėsi 166 374 mokiniai.

Valstybė finansuoja ir kasdienį vaikų vežimą autobusais, kad mokyklos perkėlimas į kitą gyvenvietę šeimoms netaptų neįveikiama kliūtimi.

Bulgarijoje taip pat veikia saugomų mokyklų sistema. Vyriausybės suteiktas saugomos mokyklos statusas neleidžia įstaigos uždaryti, nepaisant joje besimokančių vaikų skaičiaus. 2025–2026 mokslo metais tokį statusą turėjo 168 mokyklos.