Užsieniečiai užėmė beveik pusę darbo vietų: vienas Lietuvos sektorius jau nuo jų priklausomas

Užsieniečių reikšmė Lietuvos darbo rinkoje sparčiai auga. Per 15 metų migrantų iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių padaugėjo 12 kartų, o kai kurioms veiklos sritims be darbuotojų iš trečiųjų šalių jau būtų sudėtinga išsiversti. Transporto sektoriuje jie sudaro beveik pusę visų dirbančiųjų.

Užsieniečių dalis perkopė 10 procentų

Lietuvos banko atlikta analizė atskleidė, kad per pastaruosius 15 metų užsienio darbuotojų vaidmuo šalyje gerokai sustiprėjo. K. Tamoševičienės teigimu, migrantų iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius per šį laikotarpį išaugo 12 kartų.

Maždaug prieš 15 metų kitų valstybių piliečiai sudarė apie 1 proc. visų darbuotojų, o naujausiais, 2024 metų, duomenimis, jų dalis jau viršijo 10 proc.

Skaičiuodami šiuos rodiklius Lietuvos banko ekonomistai vertino samdomus darbuotojus, todėl savarankiškai dirbantys asmenys į analizę nepateko.

Duomenys taip pat rodo, kad į Lietuvą dirbti atvykę žmonės yra jaunesni už šalies piliečius. Užsieniečių amžiaus vidurkis siekia apie 40 metų, o dirbančių Lietuvos piliečių – maždaug 45 metus.

Ryškiai skiriasi ir darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį. Vyrai sudaro apie 84 proc. visų atvykusių dirbančiųjų. Tarp Lietuvos darbuotojų jų dalis siekia tik apie 46 proc., tad moterų yra daugiau.

K. Tamoševičienė šį skirtumą sieja su sektoriniu pasiskirstymu. Daugiausia atvykėlių dirba transporto srityje, kurioje ir apskritai vyrauja vyrai.

Transporto sektorius išsiskiria priklausomybe

Vertinant visą Lietuvos darbo rinką, užsieniečių dalis dar nėra tokia didelė, kad būtų galima kalbėti apie bendrą priklausomybę. Vis dėlto atskirų sektorių padėtis smarkiai skiriasi.

K. Tamoševičienės vertinimu, transporto sektorių jau galima vadinti priklausomu nuo atvykstančių darbuotojų. Žmonės iš trečiųjų šalių jame sudaro apie 46 proc. visų darbuotojų – beveik pusę.

Todėl šio sektoriaus plėtra ir konkurencingumas tiesiogiai susiję su galimybe įdarbinti žmones iš kitų valstybių.

Antrą vietą pagal užsieniečių dalį užima statybų sektorius, tačiau čia jų gerokai mažiau – apie 16 proc. darbuotojų. Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje bei kai kuriose gamybos srityse ši dalis siekia maždaug 10 proc. Tokie rodikliai, anot K. Tamoševičienės, dar nerodo itin reikšmingos šių sektorių priklausomybės.

Kvota nustatoma įvertinus daugybę kriterijų

A. Putk nurodė, kad ministerija priklausomybės nuo užsienio darbuotojų klausimą vertina, todėl kiekvienais metais nustatoma griežta kvota. Sprendimas priimamas remiantis Užimtumo tarnybos rekomendacijomis, kurias ministerija gauna iki lapkričio 30 dienos.

Nustatant kvotą nagrinėjamos darbo rinkos tendencijos, šalies demografinė ir migracijos padėtis, darbuotojų paklausa bei pasiūla. Taip pat vertinama, kaip kvota buvo panaudota praėjusiais metais, kuriuose sektoriuose trūksta žmonių ir kokių profesijų atstovų labiausiai stinga.

Be to, atsižvelgiama į prognozes ir Valstybinės duomenų agentūros informaciją. Pagal visus šiuos duomenis sprendžiama, kokio dydžio kvota turėtų būti nustatyta kitiems metams.

Šiuo metu kvota jau išnaudota. Vis dėlto A. Putk pabrėžė, kad tam tikromis sąlygomis verslas gali įsivežti darbuotojų ir virš nustatytos ribos. Didelę kvotos dalį paprastai panaudoja logistikos bei transporto bendrovės.

Pasak ministerijos atstovės, reikia siekti pusiausvyros. Patys sektoriai taip pat turėtų ieškoti galimybių įdarbinti Lietuvoje gyvenančius žmones ir juos perkvalifikuoti. Vien tai, kad verslas išnaudojo kvotą, neturėtų lemti automatinio jos padidinimo. Svarbu įvertinti situaciją racionaliai ir neleisti dempinguoti vietinės darbo jėgos.

Kvota baigėsi dar rugsėjį

Šiemet nustatyta kvota buvo išnaudota rugsėjo mėnesį, dar nepasibaigus metams. A. Putk teigimu, tai gali rodyti labai akivaizdų darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose.

Kita vertus, darbdaviai turėtų aktyviau bandyti į šias darbo vietas pritraukti Lietuvoje gyvenančius žmones. Galimybė atsivežti papildomų darbuotojų nėra visiškai užverta – įmonės tai gali daryti, jeigu atitinka nustatytas sąlygas.

Kodėl lietuviai kai kurių darbų nebenori?

K. Tamoševičienės vertinimu, Lietuva susiduria su panašiais iššūkiais, kuriuos anksčiau patyrė kitos išsivysčiusios valstybės. Visuomenei mažėjant ir senstant, ima stigti darbo rankų. Kartu daugėja darbo vietų, kurių lietuviai nebenori arba nesutinka dirbti siūlomomis sąlygomis.

Dažnai tai būna sunkus, sudėtingas ir varginantis, tačiau itin aukštos kvalifikacijos nereikalaujantis darbas. Siūlomas atlyginimas ne visada kompensuoja jo sunkumą, todėl darbo vieta lieka neužimta.

Tokį pasiūlymą gali priimti darbuotojas iš trečiosios šalies, nes jo vertinimas priklauso nuo galimybių gimtinėje. Palyginti su ten siūlomomis sąlygomis, darbas Lietuvoje jam gali atrodyti pakankamai patrauklus.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos piliečiai yra Europos Sąjungos piliečiai, todėl gali rinktis darbą kitose bendrijos valstybėse. Transporto sektoriaus verslo atstovai nurodo, kad lietuviai vairuotojai dažnai dirba Norvegijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse.

Pigi darbo jėga gali stabdyti pažangą

Darbuotojų trūkumas skatina įmones didinti efektyvumą ne tik keliant atlyginimus. Verslui tenka optimizuoti, skaitmeninti ir automatizuoti veiklą.

Tačiau, K. Tamoševičienės teigimu, pernelyg lengvai gaunama pigi darbo jėga šį progresą gali pristabdyti. Kai nebrangių darbuotojų rasti paprasta, įmonės turi mažiau paskatų investuoti į veiklos efektyvinimą ir ieškoti kitų būdų sutaupyti.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.