Seime – slaptas valdančiųjų pasitarimas: svarstoma papildomai skolintis iki 600 mln. eurų

Pirmadienio vakarą Seime nebuvo viešai skelbtas valdančiųjų partijų susitikimas, kuriame aptartas kitų metų valstybės biudžeto projektas.

Pasitarime dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat demokratų ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.

Daugiau nei dvi valandas trukus susitikimui T. Valys nurodė, kad galutinių sprendimų dėl biudžeto projekto pakeitimų kol kas nėra. Vis dėlto svarstyta galimybė grįžti prie dalies anksčiau atmestų pasiūlymų.

Vienas iš jų – per kelerius metus papildomai pasiskolinti iki maždaug 600 mln. eurų, pasinaudojant Europos Komisijos numatyta deficito išimtimi investicijoms į energetinį saugumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Finansų ministras BNS sakė, kad pasiūlymai jau gauti iš Energetikos ministerijos, tačiau dar laukiama galutinių Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų siūlymų. Jo teigimu, jos taip pat gali pasinaudoti šiomis priemonėmis, o didžiausia papildomai pasiskolinta suma galėtų siekti 600 mln. eurų.

Europos Komisija rugpjūtį paskelbė gaires, leidžiančias valstybėms narėms išplėsti gynybos išlaidoms jau taikomą išimtį ir ją panaudoti energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms.

Tokioms investicijoms būtų galima didinti valstybės išlaidų deficitą arba skolą, o šis nukrypimas nebūtų vertinamas kaip fiskalinių taisyklių pažeidimas.

Energetinio saugumo priemonėms nustatyta metinė 0,3 proc. BVP riba, o bendras limitas iki 2028 metų siekia 0,6 proc. BVP.

Energetikos ministerijos skaičiavimu, jeigu Lietuvos BVP sudarytų apie 90 mlrd. eurų, energetikos sektoriui papildomai būtų galima skirti maždaug 270 mln. eurų per metus, arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.

T. Valys pabrėžė, kad norėdama pasinaudoti išimtimi Lietuva dar turės kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti planą bei aiškią viziją.

Kadangi toks žingsnis didintų valstybės skolą, finansų ministras teigė nenorintis „išleisti to džino“. Todėl, anot jo, neskubama, tebevyksta derybos, o galiausiai reikės politinio apsisprendimo.

Energetikos ministras Lukas Savickas BNS sakė koalicijos partnerių susitikime neišgirdęs prieštaravimų dėl galimybės pasinaudoti papildomu skolinimusi.

Jo teigimu, artimiausiu metu dar reikės suderinti bendrą galutinę Vyriausybės poziciją – nuspręsti, kokioms konkrečiai investicijoms ir dėl kokios sumos būtų kreipiamasi.

Kadangi galutinio Vyriausybės sprendimo dėl apimties dar nėra, šiuo metu galima kalbėti tik apie galimas finansavimo kryptis. L. Savickas tarp jų įvardijo kabeliavimą, rezervinį elektros tiekimą, energijos kaupimą, decentralizuotą gamybą ir kitas infrastruktūros apsaugos priemones.

J. Olekas savo ruožtu tvirtino, kad valdantieji neturi didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui, kuris antradienį bus pateiktas Seimui. Pasak jo, koalicijos partnerių nesutarimai kyla tik dėl detalių.

Parlamento vadovas BNS sakė, kad projektas atspindi pagrindinius valdančiųjų prioritetus – saugumą, gynybą ir paramą šeimai, o dėl kitų klausimų dar bus diskutuojama siekiant biudžetą patobulinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius po susitikimo teigė, kad projekto pateikimo Seimui išvakarėse finansų ministras parlamentarams nepateikė jokių pažadų dėl naujų pajamų šaltinių.

Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sieks 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Planuojamos išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir bus 1,3 proc. didesnės.

Prognozuojamas bendras valdžios sektoriaus deficitas siekia 3,8 proc. BVP. Tai viršija ES valstybėms narėms taikomą Mastrichto kriterijų, nustatantį 3 proc. ribą.