Kovinis dronas perskrido beveik visą Lietuvą: paaiškėjo, kodėl jo nesunaikino anksčiau
Lenkijoje pasirodė versija, kad Pasvalio rajone vakar sprogęs dronas galėjo būti paleistas Lietuvos teritorijoje, nes lenkų kariai esą jo neužfiksavo radarais. Tačiau po Vyriausybės posėdžio Lietuvos kariuomenės atstovai ir premjeras tai paneigė. Pasak jų, mūsų kariai objektą radarais pastebėjo dar Lenkijoje ir sekė jo įskridimą į Lietuvą.
Iš pradžių nebuvo aišku, koks objektas artėja. Kad tai gali būti pavojingas bepilotis orlaivis, kariams padėjo suprasti gyventojų skambučiai.
Ukrainiečių kovinis dronas sprogo vakar ryte, atsitrenkęs į medžius. Įvykio vietoje matyti nulaužtos medžių viršūnės, apdegusios į šalis nusviestos šakos ir sprogimo žemėje išmušta nedidelė duobė. Pareigūnai dar ir šiandien tikrina bendrovės „Naradava“ sodų teritoriją, ieškodami galbūt anksčiau nepastebėtų nuolaužų.
Objektą užfiksavo dar Lenkijos teritorijoje
Kariuomenės duomenimis, žyma radare pastebėta likus 13 minučių iki 6 valandos ryto, kai objektas dar buvo Lenkijoje.
Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas paaiškino, kad maždaug už 30–40 kilometrų nuo sienos užfiksuotos žymos judėjo Lietuvos kryptimi. Lietuvos kariai susisiekė su kolegomis Lenkijoje, tačiau šie nurodė jokių žymų nematantys. 6.02 val. objektas kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną, o jo judėjimas toliau buvo sekamas.
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais šalies Gynybos ministerijoje, skelbia, kad drono Lenkijos teritorijoje nebuvo. Dėl to keliama prielaida, esą jis galėjo būti paleistas Lietuvoje.
G. Premeneckas pabrėžė, kad radaras neveikia kaip televizorius, kuriame aiškiai matyti skrendantis dronas. Ekrane rodomos daugybė žymų, o tik patyręs operatorius, pasitelkęs ir kitas technines priemones, per tam tikrą laiką gali nustatyti, kad objektas yra potencialus taikinys, panašus į droną.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius patikino neabejojantis, jog bepilotis į Lietuvą pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės.
Sprendimą apsunkino skrydžio kryptis
Kariams apsispręsti buvo sunkiau dėl to, kad objektas atskrido iš draugiškos valstybės. Vien iš radare matomo taško nebuvo galima iš karto nustatyti, ar tai kovinis dronas.
Pasak G. Premenecko, reikėjo įvertinti ir galimybę, kad tai galėjo būti mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. Tokių atvejų pasitaiko nemažai, o sprendimas sunaikinti iki galo vizualiai neatpažintą objektą galėtų turėti itin skaudžių pasekmių.
M. Sinkevičiaus teigimu, 6.15 val. Kalvarijos gyventojai paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė girdintys garsą, panašų į skleidžiamą drono. Vėliau tokių pranešimų sulaukta ir iš Marijampolės.
Būtent šie skambučiai leido kariams įsitikinti, kad skrendantis objektas tikrai yra dronas. Pasitarus su NATO sąjungininkais, 6.40 val. buvo nuspręsta į orą pakelti naikintuvus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė su Lenkijos gynybos ministru bendraujantis nuo sekmadienio. Taip pat sutarta, kad Lietuvos žvalgyba ir kariuomenė saugiu ryšio tinklu perduos kolegoms Lenkijoje atitinkamą informaciją.
Nuolaužos kliudė važiuojantį automobilį
Dronas perskrido beveik visą Lietuvą ir medžius kliudė tik pradėjęs leistis. Po sprogimo jo nuolaužos pataikė į važiavusį automobilį. Žmonės nenukentėjo tik dėl atsitiktinumo – skeveldra nepataikė į transporto priemonės stiklą.
Netoli įvykio vietos gyvenanti Juodžionių gyventoja Juratė pasakojo, kad sprogimo metu sudrebėjo namo langai, o garsas buvo itin stiprus ir bauginantis. Po trenksmo ji visus namiškius sukvietė į rūsį.
Moters namus nuo sprogimo vietos skiria vos keli šimtai metrų – jos vertinimu, galbūt apie pusę kilometro. Juratė svarstė, kad dronas galėjo nukristi kieme ar ant aukšto jų namo, todėl tai, kas vyksta, kelia didžiulį siaubą. Ji pridūrė, kad padėtis Ukrainoje yra dar baisesnė.
Vientisos apsaugos sistemos dar teks palaukti
Anksčiau ministras buvo nurodęs, kad visavertę gynybos nuo dronų sistemą Lietuva turės tik 2030 metais. Vis dėlto R. Kaunas dabar tikisi, jog tiek ilgai laukti nereikės.
Jo teigimu, visa ministerija sutelkė pastangas šiam klausimui spręsti, todėl bent dalinę vientisą sistemą tikimasi turėti 2027 metų pabaigoje. Tačiau terminai priklausys ir nuo verslo gebėjimo greitai suprogramuoti bei sujungti visas sistemos dalis.
Dėl incidento Lietuvos atsiprašė Ukraina. Ukrainiečiai nurodė, kad dronas buvo skirtas taikiniui Rusijoje, tačiau nuo numatyto kurso nukrypo dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio.
