Perspėjimo teko laukti daugiau nei valandą: paaiškino, kodėl iš Lenkijos atskridęs dronas pakeitė reagavimo tvarką
Po spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono visuomenėje kilo klausimų, kodėl apie oro pavojų gyventojai buvo informuoti taip vėlai. Dalis žmonių viešai teigė perspėjimus gavę pavėluotai, o programėlės „LT72.lt“ naudotojai skundėsi, kad ji apskritai neveikė.
Spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas paaiškino, kodėl per šį incidentą buvo taikoma kitokia reagavimo tvarka.
Spalio 19 d., po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio, G. Premeneckas nurodė, kad perspėjimai skelbiami remiantis nustatytais kriterijais ir algoritmu. Sprendimams įtakos turėjo tai, iš kurios šalies objektas atskrido.
Pasak jo, objektas judėjo iš Šengeno valstybės ir Lietuvai draugiškos šalies, o ne iš Baltarusijos ar Rusijos teritorijos, todėl buvo vadovaujamasi kitu algoritmu.
Pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, ar tai potencialiai pavojingas objektas, ar mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. G. Premeneckas pabrėžė, kad tokių atvejų pasitaiko nemažai, todėl prieš nusprendžiant sunaikinti iki galo vizualiai neatpažintą taikinį būtina įvertinti galimas skaudžias pasekmes.
Kontradmirolas priminė, kad ir anksčiau būta atvejų, kai civiliniai mažosios aviacijos orlaiviai skraidė nesilaikydami taisyklių. Kai kurie jų be skrydžio plano ir nepranešę apie skrydį patekdavo net į draudžiamąsias zonas. Dėl to šįkart taip pat buvo veikiama pagal galiojančius algoritmus.
Kodėl gyventojai buvo perspėti kitaip?
M. Sinkevičius aiškino, kad šis drono patekimo į Lietuvą atvejis skyrėsi nuo ankstesnių panašių incidentų. Bepilotis Lietuvos Respublikos sieną kirto iš Šengeno erdvės, atskridęs per Lenkiją, todėl ir reakcija buvo kitokia.
Premjero teigimu, pakilę naikintuvai judantį objektą aptiko savo radarais. Vis dėlto dėl nepalankių oro sąlygų pilotams nepavyko užmegzti vizualinio kontakto ir savo akimis pamatyti objekto.
M. Sinkevičius taip pat nurodė, kad analogiškai situacijai pasikartojus iš tos pačios krypties kariuomenės veiksmai ir gyventojų informavimas greičiausiai nesikeistų. Jo vertinimu, savaitgalį taikytos informavimo ir oro gynybos priemonės būtų tokios pačios.
Dėl incidento sušauktas NSK posėdis
Pirmadienį, spalio 19 d., įvyko premjero M. Sinkevičiaus vadovaujamas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Jame aptartas Pasvalio rajone nukritęs dronas ir kitos pastarosios paros aktualijos.
Ministras pirmininkas teigė, kad neabejojama, jog objektas į Lietuvą pateko iš Lenkijos per Šengeno erdvę. Jis dar kartą pabrėžė, kad naikintuvai droną fiksavo radarais, tačiau dėl prastų oro sąlygų jo vizualiai nepamatė.
Nurodė ukrainietišką drono kilmę
Dronas nukrito ir sprogo. Šiuo metu tiriama, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko.
M. Sinkevičiaus teigimu, turimais duomenimis, FPV dronas yra ukrainietiškos kilmės. Ukrainos atstovai patvirtino, kad sekmadienį per ataką prarado ryšį su vienu savo dronu, todėl tikėtina, jog būtent jis nukrito Lietuvoje.
Premjeras taip pat sakė neabejojantis, kad bepilotis gabeno sprogmenis.
Numatomos konsultacijos dėl naujo algoritmo
Pasak M. Sinkevičiaus, kariuomenės radarai droną pirmą kartą užfiksavo 5:47 val. ryto. Radaro žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos kryptimi, nors Lenkijos kariuomenė savo sistemose jokių žymų neužfiksavo.
6:02 val. dronas kirto Lietuvos sieną. Jau 6:15 val. Kalvarijos gyventojai pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), nes girdėjo garsą, galimai skleidžiamą drono. Vėliau BPC sulaukė ir Marijampolės apskrities gyventojų skambučių.
Oro pavojus buvo paskelbtas tik po geros valandos – po 7 val. ryto.
Premjeras paaiškino, kad ankstesniais atvejais dronai į Lietuvą paprastai įskrisdavo iš Baltarusijos, o priešiškoms šalims taikomas kitoks reagavimo algoritmas. Tuo metu objektams, patenkantiems iš Šengeno erdvės, galioja kita tvarka: neužtenka vien radaro duomenų, siekiama papildomai įsitikinti, koks tai objektas.
Dėl šios priežasties ketinama pradėti konsultacijas, kaip turėtų būti veikiama ir tais atvejais, kai dronas atskrenda iš Šengeno zonos. M. Sinkevičius pažymėjo, kad judančio objekto identifikavimas naikintuvais užtruko, tačiau jis buvo patikintas, jog tokiai pačiai situacijai pasikartojus reagavimas greičiausiai nesikeistų.
Nuolaužos kliudė važiuojantį automobilį
Sekmadienį, spalio 18 d., po 7 val. ryto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į šalį įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio bepiločio nuolaužos aptiktos Juodžionių kaime, Pasvalio rajone. Buvo pranešta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas gabeno sprogmenį.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau juo vykę žmonės nenukentėjo.
