Šildymo sezonas jau pareikalavo skaudžių aukų: ugniagesiai įvardijo pavojingą lietuvių klaidą
Prasidėjus šildymo sezonui išauga ir gaisrų grėsmė. Praėjusį sezoną gyvenamuosiuose pastatuose jų kilo beveik 20 proc. daugiau, o liepsnose žuvo 50 žmonių. Ugniagesių teigimu, nelaimes dažniausiai sukelia netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai ir neatsargus pačių gyventojų elgesys.
Apie pagrindinius pavojus ir būtiną prevenciją laidoje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šaltuoju laikotarpiu pavojų daugėja
A. Gudžiausko teigimu, šildymo sezono metu gaisrų skaičius auga pirmiausia dėl gyventojų poreikio šildyti namus. Daug nelaimių kyla naudojant netvarkingas arba netinkamai eksploatuojamas krosnis, taip pat dėl neišvalytų dūmtraukių.
Šaltuoju metų laiku padaugėja ir su elektros prietaisais bei elektros instaliacija susijusių gaisrų. Vis dėlto bendras tokių nelaimių augimas dažniausiai siejamas būtent su intensyvesniu šildymu.
Perspėjimų vis dar nepaisoma
Pasak A. Gudžiausko, gaisrų statistika rodo, kad dalis gyventojų į ugniagesių patarimus deramai neatsižvelgia. Prieš kiekvieną šildymo sezoną rengiamos prevencinės kampanijos, įvairiomis informacinėmis priemonėmis primenama apie būtinybę sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.
Nepaisant nuolatinių perspėjimų, kasmet kyla daugybė su šildymu susijusių gaisrų, kuriuose žūsta žmonės. Pareigūno vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad į pasirengimą šildymo sezonui vis dar žiūrima pernelyg neatsakingai.
Kaip tinkamai pasiruošti šildymo sezonui?
Prieš pradedant kūrenti pirmiausia reikėtų įvertinti visos šildymo sistemos būklę ir ją atidžiai apžiūrėti. Geriausia šį darbą patikėti reikiamų žinių turintiems specialistams.
Būtina išvalyti krosnių ar katilų angas, dūmtakius ir dūmtraukius. Taip pat reikia patikrinti, ar dūmtraukis nėra įtrūkęs, ar jame neatsirado plyšių. Šildymo sezoną rekomenduojama pradėti nuo bandomųjų kūrenimų, stebint, ar nekyla problemų krosnyje arba dūmtraukyje.
Šildymo įrangą saugu naudoti tik ją tinkamai išvalius ir paruošus. Sezono metu svarbu stebėti, ar pro sistemą nesiskverbia dūmai ir ar nėra nesandarių vietų. Krosnį, dūmtraukį bei visus kanalus privalu valyti kas tris mėnesius.
Dar daugiau gyvybių nusineša neatsargus rūkymas
Viena dažniausių nelaimių priežasčių išlieka neatsargus rūkymas ir neatsakingas elgesys su ugnimi. A. Gudžiauskas pažymėjo, kad dėl neatsargaus rūkymo žūsta net daugiau žmonių nei per su krosnimis susijusius gaisrus.
Ugniagesiai neretai gauna pranešimų apie neblaivius asmenis, rūkančius lovoje. Pasak pareigūno, tokį gyvenimo būdą pasirinkusius žmones prevencine informacija pasiekti itin sunku. Kai kurie jų namuose neturi net privalomų autonominių dūmų detektorių, nes šie trukdo rūkyti. A. Gudžiauskas tai įvardijo kaip didelę problemą.
Daugiabučiuose gaisrų kyla trigubai mažiau
Gaisrai kyla ir daugiabučiuose, tačiau, A. Gudžiausko teigimu, juose tokių nelaimių būna trigubai mažiau nei individualiuose namuose. Daugiabučiuose pagrindinės priežastys siejamos su neatsargiu žmonių elgesiu, elektros prietaisais ir elektros instaliacija.
Kietuoju kuru kūrenami šildymo įrenginiai daugiabučiuose naudojami rečiau, o centralizuotas šildymas yra saugesnis. Vis dėlto pavojų kelia elektra, netinkamai naudojami prietaisai, paliktos žvakės ir neatsargumas virtuvėje. Pasitaiko atvejų, kai nuo degtukų užsiliepsnoja drabužiai arba užsidega šalia viryklės laikomi daiktai.
A. Gudžiauskas pabrėžė, kad svarbiausias saugumo veiksnys yra gyventojų sąmoningumas. Ne mažiau reikšmingas ir veikiantis autonominis dūmų detektorius – laiku perspėjęs apie kilusį gaisrą jis gali padėti išgelbėti gyvybę.
