Neatidėliokite iki pavasario: šis rudens darbas hortenzijoms ir rododendrams gali lemti gausų žydėjimą
Lietuvos soduose itin mėgstami rododendrai ir šluotelinės hortenzijos jau pamažu rengiasi artėjančiai žiemai. Ekspertų teigimu, norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų, o pavasarį atsigautų ir gausiai žydėtų, rudenį būtina atlikti vieną svarbų darbą.
Nors didysis sodo darbymetis dažniausiai siejamas su pavasariu, ruduo augalams yra ne mažiau reikšmingas. Šiuo laikotarpiu jie kaupia kitų metų augimui ir žydėjimui reikalingas medžiagas, todėl nepatręšus rezultatai kitą sezoną gali nuvilti.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ želdynų dizainerė Eurika Urbonavičiūtė ir biologas Nerijus Vanagas paaiškino, kaip prieš žiemą prižiūrėti rododendrus bei šluotelines hortenzijas.
Kodėl rododendrus svarbu patręšti rudenį?
E. Urbonavičiūtės teigimu, maisto medžiagų stygių išduoda patys augalai. Pavyzdžiui, prieš žiemą tinkamai nepatręštų rododendrų lapai pradeda gelsti. Papildžius reikalingų medžiagų atsargas, rezultatas tampa akivaizdus – augalas formuoja žiedus.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad pavasarį klaidingai laikant vieninteliu svarbiu tręšimo sezonu nuvertinama rudens reikšmė. Rugsėjį–spalį augalas pasisavina dvigubai ar net trigubai daugiau maisto medžiagų nei ankstyvą pavasarį. Kai pavasarį skleidžiasi žiedai, naudojamos dar rudenį sukauptos atsargos.
N. Vanagas pabrėžė, kad augalus būtina aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis, tačiau ne mažiau svarbu pasirinkti jiems tinkamas trąšas.
Rododendrams reikia ne tik maisto medžiagų, bet ir pakankamai rūgštaus dirvožemio. Todėl juos reikėtų tręšti rūgščiamėgiams augalams skirtomis rudeninėmis trąšomis.
Tokiose trąšose azoto nėra arba jo kiekis labai mažas. Tačiau jose yra kalio, fosforo ir dirvą rūgštinančios sieros.
Biologo teigimu, jei rūgščiamėgių augalų dirvožemiui trūksta rūgšties, jie gali neįsisavinti kalio, fosforo ir kitų mikroelementų. Dėl šios priežasties siera yra svarbi trąšų sudedamoji dalis.
Šiuo metu ypač reikalingas kalis. Jis padeda augalui pasirengti žiemai ir dalyvauja formuojantis būsimiems žiedynams.
Rododendrų rudenį genėti nebereikėtų
Rugsėjį–spalį rododendrus rudeninėmis rūgštinančiomis trąšomis reikėtų patręšti bent kelis kartus. Jos taip pat tinka azalijoms, šilauogėms ir kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Vienam augalui rekomenduojama šaukštelį trąšų ištirpinti 10 litrų vandens ir supilti visą laistytuvą.
Tačiau vieno priežiūros darbo rudenį jau reikėtų atsisakyti. N. Vanagas įspėjo rododendrų nebegėti, nes jų žiedai šiuo metu jau sukrauti. Genėjimą reikėtų atidėti iki pavasario.
Ar šluotelinėms hortenzijoms būtina rūgšti dirva?
Rudenį dėmesio reikia skirti ir sodo karalienėmis vadinamoms šluotelinėms hortenzijoms. Sodininkams dažnai kyla klausimas, ar jas taip pat būtina tręšti rūgščiamėgiams augalams skirtomis trąšomis.
N. Vanagas paaiškino, kad rūgštaus dirvožemio reikia rododendrams, azalijoms, taip pat plačialapėms ir laipiojančioms hortenzijoms. Tačiau Lietuvos soduose labiausiai paplitusioms šluotelinėms hortenzijoms žemės specialiai rūgštinti nereikia.
Papildomas rūgštinimas nebūtinas, jeigu šluotelinė hortenzija pasodinta tinkamai. Nors hortenzijoms reikia kiek aukštesnio pH, jis neturėtų būti toks pat kaip, pavyzdžiui, šilauogėms.
Ekspertai pataria rinktis rudenines trąšas be azoto ir šiuo metų laiku augalus patręšti kelis kartus. Tai padės jiems sėkmingai peržiemoti.
Pavasarinis ir rudeninis tręšimas – vienodai reikšmingi
Dalis sodininkų rudens tręšimą praleidžia, nes svarbesniu laiko pavasarinį. Tačiau, pasak N. Vanago, abu tręšimo laikotarpiai yra lygiaverčiai – skiriasi tik augalams reikalingų medžiagų kiekiai.
Pavasarį augalams labiausiai reikia azoto, taip pat šiek tiek kalio. Fosforo nedideliais kiekiais reikia visus metus. Daugiausia kalio augalai sunaudoja vasarą ir rudenį.
Kalis svarbus derliui, todėl jo reikia vaisius ir obuolius vedantiems bei gausiai žydintiems augalams. Jis taip pat padeda augalui gerai peržiemoti, sutvirtina medieną ir yra atsakingas už vandens balansą.
Tinkamai maisto medžiagomis aprūpintas augalas tarsi užgrūdinamas ir parengiamas šalčiams. Rudenį jis gali pasisavinti dvigubai ar trigubai daugiau medžiagų nei pavasarį, nes dirvos temperatūra ilgai išlieka apie 10–15 laipsnių.
Rugsėjį–spalį, iki pat spalio pabaigos, augalai pasiima daug maisto medžiagų. Tuo metu pavasarį – nuo kovo iki balandžio vidurio – jų pasisavinama labai mažai. Šis procesas suaktyvėja tik tada, kai dirva įšyla iki 10–15 laipsnių.
N. Vanagas priminė, kad pradėjus skleistis pumpurams ir prasidėjus žydėjimui augalai naudoja praėjusiais metais sukauptas maisto medžiagas.
Visą laidą galima pamatyti straipsnio pradžioje pateiktame vaizdo įraše.
Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais 11 valandą per TV3 televiziją.
