Lietuviškų gaminių kainoms – neišvengiamas smūgis: gamyklų vadovai atskleidė, kiek gali tekti mokėti daugiau
Nors lietuviška produkcija dažnai kainuoja daugiau, pirkėjai ją vertina ir noriai renkasi savo šalyje užaugintus ar pagamintus produktus. Didesnę kainą, jų teigimu, atperka kokybė. Tačiau gamintojams vis daugiau nerimo kelia sparčiai brangstanti energija ir žaliavos. Iki šiol kainas jie didino nedaug, bet pripažįsta, kad artimiausiu metu išlaikyti ankstesnį jų lygį bus sudėtinga.
Kaune vykstančioje parodoje lankytojai pirko Lietuvoje pagamintus maisto produktus, įvairius skanėstus, kosmetiką ir drabužius. Daugelis sutiko, kad vietos gaminiai brangesni už importuotus, tačiau pabrėžė jų kokybę.
Pirkėjams svarbi kokybė ir lietuviška kilmė
Parodos lankytojai pasakojo, kad galima rasti tiek pigesnių, tiek brangesnių prekių. Jie gyrė lietuvišką maistą ir drabužius, o dalis teigė mieliau mokantys daugiau, jei gauna kokybiškesnį gaminį.
Kai kurie pirkėjai į parodą atvyksta kasmet ir jau turi mėgstamus nuolatinius prekybininkus. Vienas lankytojas, įsigijęs šaltalankių aliejaus, pabrėžė kitokio neperkantis, nes yra patriotas. Kiti ragino palaikyti vietos verslininkus ir tikino, kad kainos išlieka normalios.
„Čekiškės ūkio“ direktorė Brigita Bingelytė nurodė, kad 90 proc. jų produkcijos sudaro Lietuvos tautinio paveldo gaminiai. Pasak jos, tai aktualu klientams, ieškantiems tikro naminio produkto.
Vaistinės „Valerijonas“ vadovė Almyra Girdenienė svarbiausiu pranašumu įvardijo šviežumą. Ji paaiškino, kad gamyboje naudojamos prancūziškos ekologiškos medžiagos ir ekologiški aliejai, o klientų ratas plečiasi žmonėms rekomenduojant gaminius vieniems kitiems.
Dalį augančių išlaidų dar dengia savo sąskaita
Kokybiškai produkcijai reikia didesnių investicijų, o gamintojų sąnaudos ir taip auga. Didėja darbuotojų atlyginimai, brangsta žaliavos bei kuras. Įmonės sako esančios priverstos kelti kainas, tačiau kol kas jas didina minimaliai – maždaug iki 10 proc. Dalį pabrangimo jos dar dengia savo pelno sąskaita.
B. Bingelytė teigė, kad jų produkcija pabrango iki euro už kilogramą. Tokį sprendimą lėmė didesni darbuotojų atlyginimai ir kuro išlaidos. Vis dėlto įmonė stengiasi kiek įmanoma išlaikyti kainas, kad pirkėjai neišsigąstų ir toliau rinktųsi tikrą lietuvišką maistą.
„Šerno pėdų“ savininkė Rima Kalundienė pasakojo sąskaitose matanti, kad pabrango viskas, tačiau pabrėžė neketinanti nuleisti rankų – įmonė toliau dirba ir stengiasi judėti pirmyn.
„Rugelio“ vadovė Rasita Drevininkaitė pripažino, kad kol kas kainų augimas dengiamas įmonės lėšomis. Tačiau ateityje produkciją teks branginti mažiausiai 10 proc., nors realus kainų augimas, jos teigimu, turėtų būti dar didesnis.
„Flokati“ regionų pardavimo vadovė Aura Grumbinienė pastebėjo, kad lietuviai nori sutaupyti ir itin aktyviai ieško nuolaidų. Vis dėlto įmonę džiugina sugrįžtantys klientai, kurie domisi produkcija ir išsako, ko tikisi iš gamintojo bei jo rinkodaros veiksmų.
Išrinkti geriausi parodos gaminiai
Parodoje tradiciškai apdovanoti geriausi gaminiai – šiemet jų buvo 83.
Komisijos narys Tomas Rimydis teigė, kad renginys padeda atskleisti nedidelius Lietuvos gamintojus, kuriančius unikalius produktus. Pasak jo, šie gaminiai stebina ir garsina Lietuvą pasaulyje.
Parodoje savo produkciją pristato 250 Lietuvos gamintojų.
