Migracijos tema skaldo Lietuvą: po protestų ir incidentų prabilo abi pusės
Vilniuje, vos už kelių dešimčių metrų vienas nuo kito, surengti du priešingų pozicijų protestai. Vieno dalyviai pasisakė prieš migraciją, o kito – gynė migrantus ir musulmonų bendruomenę. Manoma, kad visuomenėje tvyrančią įtampą dar labiau atskleidė pastarieji incidentai prie Kauno mečetės.
Apie migraciją ir didėjantį susipriešinimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Ar kalbos apie migraciją didina įtampą?
V. Sinica pripažino, kad politinės diskusijos migracijos klausimu gali prisidėti prie įtampos. Pasak jo, ir jam teko išgirsti kaltinimų, esą kalbėdamas apie migraciją jis prisidėjo prie tokių įvykių. Vis dėlto politikas nesutiko su tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes žmonių elgesį lemia jų pačių kultūra, charakteris ir kitos aplinkybės.
Jo teigimu, net jei tam tikros temos sukelia įtampą, jų negalima ignoruoti vien dėl to, kad apie jas kalbėti nepatogu, nemalonu ar politiškai nekorektiška. V. Sinicos vertinimu, būtent tokią klaidą Vakarų Europos valstybės darė 10 metų ar net ilgiau.
Politikas prisiminė, kad maždaug 2016 metais Švedijos televizijose buvo sutarta per debatus neliesti integracijos klausimo, nors apklausos rodė, jog tuo metu gyventojams ši tema buvo svarbiausia. Esą buvo baiminamasi įskaudinti žmones, tačiau nutylėjimas problemos neišsprendė – klausimas toliau brendo, o įtampa augo.
V. Sinica pabrėžė, kad apie migraciją būtina diskutuoti konstruktyviai ir civilizuotai, nekreipiant nepasitenkinimo prieš į Lietuvą jau atvykusius žmones. Jo nuomone, užsieniečiai atvažiavo todėl, kad jiems buvo leista, todėl jis nesmerkia nė vieno atvykusiojo – nei musulmono, nei kito tikėjimo žmogaus.
Seimo nario teigimu, problema yra ta, kad Lietuva migrantus įsileidžia pernelyg plačiai ir dideliais mastais. Jis mano, kad šį klausimą visuomenė turi spręsti su valdžia, Vyriausybe ir Seimu, o ne gąsdindama ar smerkdama konkrečius atvykėlius.
Pasak V. Sinicos, sociologiniai tyrimai rodo visuomenės nepasitenkinimą migracijos mastais, todėl būtina jį nukreipti konstruktyvia linkme – siekti reformų, o ne leisti situacijai vystytis savaime. Priešingu atveju, jo vertinimu, padėtis greičiausiai blogėtų.
Grėsmė šiandien ar nerimas dėl ateities?
Kalbėdamas apie tai, ar visuomenės nerimas atspindi dabartines problemas, ar baimę dėl galimų ateities scenarijų, V. Sinica teigė nenorintis spekuliuoti, nes sociologija į šį klausimą nėra pateikusi atsakymo.
Jis sakė migracijos tema besidomintis dar nuo tada, kai ji beveik niekam nerūpėjo. Susirūpinimą jam kėlė ilgalaikės tendencijos, ateities perspektyvos ir Vakarų Europos patirtys, kurių Lietuvai, anot politiko, reikėtų išvengti.
V. Sinicos vertinimu, atsakinga politika turi numatyti galimas grėsmes ir mėginti užkirsti joms kelią. Todėl migracijos klausimas jam pirmiausia susijęs su būsima šalies saugumo ir demografine padėtimi.
Politikas svarstė, ar Lietuva išliktų atpažįstama jos gyventojams, jeigu šalyje, kaip, jo teigimu, galbūt norėtų vežėjai, apsigyventų pusė milijono žmonių iš užsienio. Tokias rizikas jis vadino realiomis ir sakė, kad jas patvirtina daugelio Vakarų Europos šalių patirtis.
Kaip vieną pavyzdžių V. Sinica paminėjo neseniai vykusią „Laisvės TV“ diskusiją, kurios auditoriją apibūdino kaip gana liberalią. Joje dalyvių buvo atskirai klausiama, ar jie mato grėsmę dabar ir ar įžvelgia ją ateityje.
Pasak V. Sinicos, dabartinę grėsmę matė maždaug 20 proc. žmonių, o artėjančią grėsmę ateityje – apie 60 proc. Jis pažymėjo, kad šie rezultatai gali iš dalies atsakyti, kas kelia visuomenės nerimą, tačiau kartu pabrėžė, jog tai nebuvo mokslinis tyrimas.
Musulmonų bendruomenė kreipėsi į Lietuvą
Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus A. Beganskas pasakojo, kad po situacijos prie Kauno mečetės ir kitų įvykių bendruomenė sulaukė įvairių grasinančių bei nemalonių žinučių ir susidūrė su kitomis nemaloniomis situacijomis.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi laisvę ir teisę reikšti savo nuomonę. Tačiau, anot muftijaus, ši teisė negali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, kai kalbama apie diskriminaciją tautybės, tikėjimo ar rasės pagrindu.
A. Beganskas teigė nematantis problemos, jei žmonės kalbasi ir išsako savo požiūrį. Priešingai – kuo daugiau bus diskusijų ir pokalbių, tuo geriau skirtingos visuomenės grupės galės pažinti viena kitą.
Muftijaus vertinimu, dabar nėra tinkamas laikas dar labiau kurstyti įtampą visuomenėje. Jis ragino tiek musulmonų bendruomenę, tiek politikus imtis veiksmų, kurie vienytų Lietuvos piliečius ir kitus šalies subjektus bendra, visai Lietuvai naudinga kryptimi.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
