Draugiškas pasisėdėjimas virto tragedija: vienas peilio dūris kainavo gyvybę

Metų pradžioje suplanuotas susitikimas su draugu iš pradžių nežadėjo nieko blogo. Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) pats pasikvietė pažįstamąjį į namus kartu išgerti, tačiau vakaras baigėsi kraujo praliejimu.

Vienintelis smūgis peiliu vyrui tapo mirtinas. Kaltę pripažinęs Mantas aiškino, kad tuo metu pjaustė užkandą, o draugui dūrė neapsikentęs jo įžeidinėjimų.

Teismas Mantą pripažino kaltu dėl žmogžudystės ir skyrė jam aštuonerius metus nelaisvės. Brolio netekusiai moteriai iš nuteistojo taip pat priteista 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nusikaltimas įvykdytas 2020 m. balandžio 11 d., maždaug 20.40 val., gyvenamojo namo kambaryje. Bylos duomenimis, nuo alkoholio apsvaigęs Mantas, kuriam buvo nustatytas 1,16 prom. girtumas, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam į krūtinę.

Dūris pažeidė širdį ir plaučius. Dėl ūmaus nukraujavimo ir galvos smegenų pabrinkimo sužeistasis mirė.

Kaltinamasis pateikė savo įvykių versiją

Per teismo posėdį Mantas visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Jis pasakojo, kad tą šeštadienį po darbo grįžo į seseriai priklausantį namą, kuriame gyveno kartu su seserimi ir broliu, ir nusprendė išgerti.

Tuo metu brolis buvo nuėjęs pas kaimyną į gretimą kaimą. Sugrįžęs jis pasakė, kad reikia parsivežti jo merginą. Abu broliai arkliu nuvyko į kaimą, kur prie namo sutiko nukentėjusįjį, gyvenusį šalia brolio merginos.

Mantas šį vyrą pažinojo ir laikė draugu. Prieš kelionę atgal jie kartu šiek tiek išgėrė, o tuomet Mantas pasiūlė pažįstamajam vykti į jo namus ir tęsti vaišes. Šis sutiko.

Pakeliui nei konflikto, nei muštynių nekilo. Grįžus brolis su savo mergina išėjo į lauką, o Mantas ir jo svečias liko gerti. Prasidėjus pasisėdėjimui nukentėjusysis paprašė cigaretės, tačiau Mantas atsakė jų neturintis.

Kaltinamojo teigimu, tuomet draugas pradėjo prie jo kabinėtis, liesti, šaukti ir įžeidinėti. Mantas tuo metu stovėjo prie stalo, ruošė užkandą ir dešinėje rankoje laikė peilį. Už nugaros buvęs svečias esą plūdo jį įvairiais žodžiais ir trūkčiojo už peties.

Supykęs dėl įžeidimų Mantas atsisuko į nukentėjusįjį ir vieną kartą smogė jam peiliu. Sužeistas vyras nugriuvo ant prie stalo stovėjusio išskleidžiamo krėslo.

Mantas tvirtino smogęs nestipriai, nes draugas stovėjo visai arti. Pasak jo, peilis iš pradžių įsmigo negiliai, tačiau krisdamas nukentėjusysis galėjo jį įstumti giliau. Kaltinamasis tikino nenorėjęs draugo nužudyti ir taip pasielgęs apimtas pykčio dėl įžeidinėjimų.

Jis taip pat aiškino manęs, kad suduos peilio rankena, o ne geležte. Manto teigimu, jo elgesiui įtakos turėjo girtumas – būdamas blaivus jis esą nebūtų taip pasielgęs.

Medikai gyvybės išgelbėti nebegalėjo

Po dūrio Mantas iš karto pakėlė sužeistąjį, pasodino jį ant lovos, ištraukė peilį ir numetė po lova. Netrukus jis pastebėjo, kad draugui iš burnos pradėjo tekėti kraujas, tačiau jam atrodė, jog vyras dar kvėpuoja.

Mantas pasiėmė telefoną, nors, kaip pats pasakojo, jo rankos drebėjo. Tuomet iš po lovos paėmė peilį ir, vienoje rankoje laikydamas jį, o kitoje telefoną, išėjo ieškoti brolio. Jis norėjo, kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet nei brolio, nei jo merginos lauke nerado.

Grįžęs į namus Mantas pamatė, kad sunkiai sužeistas vyras nuvirto ant šono. Tik tada jis pats paskambino medikams. Dispečeriui pranešė apie sužeistą žmogų ir paprašė atvykti, tačiau neprisipažino pats jį sužalojęs, nes išsigando.

Paklaustas, ar vyras kvėpuoja, Mantas atsakė, kad tikriausiai ne. Dispečeriui nurodžius patikrinti pulsą, jis teigė jo taip pat nejaučiantis. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvyko po 15 minučių ir konstatavo žmogaus mirtį.

Medikai iškvietė policiją, o Mantui nurodė laukti prie namo ant suoliuko ir negrįžti į vidų. Tuo metu jau buvo parėjęs jo brolis su mergina. Per pirminę apklausą Mantas mėgino išsisukinėti, tačiau galiausiai prisipažino.

Sesuo: išgerdavo, tačiau žmonėms padėdavo

Nužudytojo sesuo R. S. teisme nurodė apie įvykį žinanti tik iš kaime sklindančių kalbų, nes pati gyvena už 3 km. Apie brolio mirtį jai telefonu pranešė sesuo.

Kitą dieną R. S. kartu su sūnumi nuvyko į kaimą išsiaiškinti, kas nutiko. Ji pasakojo, kad brolis išgerdavo, kaip ir visi, bei oficialiai nedirbo, tačiau buvo darbštus, neatsisakydavo padėti kaimo žmonėms ir taip užsidirbdavo.

Pasak moters, išgėręs brolis nebūdavo konfliktiškas – tik paburbėdavo, tačiau nieko nebuvo sumušęs. Su žmona, šiuo metu gyvenančia Baltarusijoje, jis išsiskyrė po to, kai sovietmečiu pateko į kalėjimą už tai, kad iš senuko, su kuriuo gėrė, paėmė 3 rublius su kapeikomis.

Vėliau vyras daugiau teistas nebuvo ir dirbo ūkyje. Jis turėjo du vaikus, kuriems po skyrybų mokėjo alimentus. Sesuo prašė priteisti turtinę žalą laidotuvių išlaidoms padengti ir neturtinę žalą, kad galėtų sutvarkyti kapavietę bei po metų pastatyti paminklą.