Klastinga infekcija Lietuvoje pareikalavo dar vienos gyvybės: medikai įspėja, kodėl budrumo prarasti negalima

Rugsėjį Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė dar vienas žmogus. Tai jau penktoji šios ligos auka šiemet. Nors vėstant orams erkių platinamų ligų atvejų mažėja, specialistai ragina neprarasti budrumo – dėl klimato pokyčių erkės aktyvios išlieka vis ilgiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, naujausias mirties nuo erkinio encefalito atvejis rugsėjį užregistruotas Vilniaus apskrityje.

NVSC naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad miręs asmuo buvo vyresnis nei 80 metų, sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo paskiepytas daugiau kaip trimis vakcinos dozėmis. Paskutinę dozę jis gavo 2025 m.

Per rugsėjį nustatyti 79 nauji erkinio encefalito atvejai, o 47 susirgusiuosius teko gydyti ligoninėse.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso užregistruoti 459 susirgimai ir 5 mirtys. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuoti 438 atvejai ir 3 mirtys.

Lietuva pagal sergamumą pirmauja Europoje

Specialistai pabrėžia, kad sudėtinga padėtis tęsiasi ne vienus metus. Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva užima pirmą vietą Europoje. Užsikrėsti galima ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose teritorijose.

Ši infekcija ypač pavojinga dėl klastingos eigos: kai kuriais atvejais žmogus gali net neįtarti ligos pradžios. Maždaug trečdaliui susirgusiųjų išlieka pasekmių, kurios kartais būna itin sunkios.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė yra atkreipusi dėmesį, kad erkinio encefalito virusas paplitęs ir centrinėje Europoje, tačiau Lietuvoje sergamumo mastas yra didžiausias. Jos teigimu, pirmaujama ne pagal absoliutų atvejų skaičių, o pagal sergamumo rodiklį.

Vieniems pasireiškia lengvi simptomai, kiti patenka į reanimaciją

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė portalui tv3.lt yra aiškinusi, kad encefalitą gali sukelti skirtingos priežastys, o erkinio encefalito atveju kaltas konkretus virusas. Encefalitas yra smegenų uždegimas – sunki ir gyvybei pavojinga būklė. Pažeidus svarbius gyvybinius smegenų centrus, liga gali baigtis mirtimi.

Jeigu encefalitą sukelia, pavyzdžiui, Herpes virusas, galima taikyti priešvirusinį gydymą. Bakterinės kilmės atveju naudojami antibiotikai, o ankstyva diagnozė gali padėti išgelbėti žmogų. Tačiau specifinio erkinio encefalito gydymo nėra.

Sunkių komplikacijų ir liekamųjų reiškinių patiria maždaug trečdalis susirgusiųjų, o dešimtadaliui pacientų šios pasekmės būna labai sunkios. Pasak gydytojos, išrašymo iš ligoninės metu visiškas pasveikimas praktiškai nepasitaiko. Vieniems atsistatyti prireikia mėnesio, kitiems – pusmečio ar metų, o maždaug 30 proc. pacientų liekamieji reiškiniai gali išlikti visą gyvenimą.

Daliai žmonių liga praeina lengviau ir primena gripą. Tai meningitinė forma, kai labiau pažeidžiamos ne pačios smegenys, o jų dangalai. Tuomet žmogus gali tik karščiuoti ir jausti bendrą negalavimą.

Europoje tokia forma sudaro net iki 50 proc. atvejų. D. Radzišauskienės teigimu, dalis jų Lietuvoje veikiausiai lieka nediagnozuota, nes pakarščiavę žmonės ne visada kreipiasi į medikus.

Sunkesnės ligos eigos tikimybę didina amžius, tačiau tai nereiškia, kad jauni žmonės negali sirgti sunkiai. Gydytoja prisiminė savo praktikoje turėjusi 44 metų pacientą, kurį ištiko staigi mirtis.

Tokių atvejų pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Vis dėlto vyresniems žmonėms kyla didesnė sunkiausios ligos formos, galūnių parezių, kvėpavimo nepakankamumo ir kitų komplikacijų rizika.

Skiepų apsaugą būtina reguliariai atnaujinti

Viena svarbiausių apsaugos priemonių yra vakcinacija, tačiau D. Radzišauskienė pabrėžė, kad jos veiksmingumas taip pat priklauso nuo žmogaus amžiaus.

Jaunesniame amžiuje vakcinos paprastai veikia efektyviau. Vyresniems žmonėms dėl silpnesnio imuninio atsako imunitetas po skiepo gali nesusiformuoti, o vakcinos veiksmingumas gali nesiekti 100 proc. Vis dėlto skiepytis būtina ir vyresniame amžiuje.

Kuo jaunesnis žmogus pasiskiepija, tuo stipresnis paprastai būna imuninis atsakas ir geriau susiformuoja imunologinė atmintis. Vėliau apsaugą lieka palaikyti sustiprinamosiomis dozėmis.

Visuomenės mastu svarbu, kad pasiskiepytų kuo daugiau žmonių. Didėjant vakcinacijos apimtims, mažėja bendras susirgimų skaičius, todėl rečiau pasitaiko ir sunkių ligos formų.

Jeigu sunkūs atvejai sudaro 10–12 proc., iš 200 susirgusių žmonių tokių pacientų būtų apie 20, o iš 800 – jau apie 80. Taigi didesnė vakcinacijos aprėptis padeda sumažinti ne tik sergamumą, bet ir ilgalaikių neigiamų pasekmių dažnį.

Infektologė akcentavo, kad skiepus būtina atnaujinti laiku. Jauniems, lėtinių ligų neturintiems žmonėms sustiprinamosios dozės paprastai reikia kas 5 metus, o vyresniems ar silpnesnį imunitetą turintiems asmenims – kas 3 metus.

Pasak D. Radzišauskienės, sustiprinamoji dozė yra nekenksminga ir gali būti skiriama net taikant chemoterapiją susirgus onkologine liga. Todėl reguliariai atnaujinti vakcinaciją itin svarbu.

Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 50–60 metų žmonės nuo erkinio encefalito gali būti skiepijami valstybės lėšomis.

Kitoms amžiaus grupėms priklausantys gyventojai gali vakcinuotis savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose skiepijančiose vietose, pavyzdžiui, vaistinėse.