Rusų planai prie Kuršių nerijos kelia nerimą: nafta krantą galėtų pasiekti greičiau nei per parą

Rusijos naftos ir dujų koncernas „Lukoil“ iki metų pabaigos gali gauti licenciją naftos telkiniui Baltijos jūroje, netoli Kuršių nerijos. Nors galima grėsmė gamtai kelia nerimą, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev pabrėžia, kad tai būtų tik ilgo proceso pradžia.

Mokslininko teigimu, pagal tarptautinius teisės aktus prieš išduodant leidimą eksploatuoti bet kokį objektą – tiek Rusijos Federacijoje, tiek kitoje valstybėje – privaloma atlikti tarpvalstybinio poveikio vertinimą.

Vis dėlto šiuo metu dar nekalbama apie telkinio eksploatavimą. S. Suzdalevo turimais duomenimis, kol kas svarstoma galimybė pradėti geologinius tyrimus. Jais būtų siekiama nustatyti, kiek naftos yra telkinyje, ar ją įmanoma išpumpuoti ir kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma. Tokių darbų trukmė gali labai skirtis.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė šiuo metu netoli Kaliningrado veikiančią D-6 platformą. Panašioje vietoje esantis telkinys buvo aptiktas gerokai anksčiau, tačiau naftos gavyba jame prasidėjo tik po dvidešimties metų. Prieš pradedant veiklą objektas buvo vertinamas pagal visus teisės aktų reikalavimus.

Geologiniai tyrimai būtini ir tam, kad būtų išsiaiškinta, ar naftos gavyba apskritai apsimokėtų. Baltijos jūroje yra vadinamųjų potencialių naftos telkinių, tokių plotų esama ir Lietuvos jūrinėje dalyje. Tačiau jų priskyrimas galimai gavybai tinkamoms teritorijoms dar nereiškia, kad jie išsamiai išžvalgyti. Tam reikia daug laiko ir didelių investicijų.

Nafta Kuršių neriją galėtų pasiekti itin greitai

Planuojamas plotas yra dvylikos jūrmylių, arba 22,2 kilometro, zonoje nuo Kuršių nerijos. Būtent dėl tokios geografinės padėties bendrovei anksčiau buvo atsisakyta išduoti leidimą.

S. Suzdalevas teigia, kad pagrindo nerimauti yra, nes panašus objektas regione jau veikia. Prieš dvidešimt metų Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko tarpvalstybinio poveikio vertinimą ir skaičiavo, per kiek laiko po incidento platformoje išsiliejusi nafta galėtų pasiekti Kuršių neriją.

Fiziškai toks scenarijus galimas. Susiklosčius tam tikroms hidrometeorologinėms sąlygoms, nafta nuo D-6 platformos Kuršių neriją galėtų pasiekti greičiau nei per parą. Vis dėlto tam turėtų sutapti daug palankių aplinkybių.

Mokslininko vertinimu, avarijos galimybės atmesti negalima, todėl reikėtų iš naujo nustatyti, kokią riziką galėtų kelti planuojamas objektas. Tačiau tam būtini duomenys, kurių šiuo metu nėra – nežinomi nei konkretūs darbai, nei numatomos technologijos, nei tiksli vieta.

Papildomą pavojų lemia ir tai, kad kalbama apie jūrą. Skirtingai nei sausumoje, čia neįmanoma pastatyti sienos ir taip izoliuoti taršos, todėl galimos avarijos padariniai gali būti dar pavojingesni.

Kuršių nerija yra ne paprastas paplūdimys, o UNESCO saugoma teritorija. Joje aptinkamos svarbios paukščių ir žuvų rūšys, taip pat saugomi povandeniniai biotopai. Dėl šios teritorijos jautrumo bet kokį šalia planuojamą objektą, pasak mokslininko, būtina vertinti itin atsargiai ir teikti tam ypatingą prioritetą.

Baltijos jūrai atsigauti prireiktų dešimtmečių

Dabartinę Baltijos jūros būklę S. Suzdalevas apibūdina kaip stabiliai nepakitusią. Ji nėra gera, tačiau artimiausiu metu pagerėjimo taip pat nematyti.

Baltijos jūra yra gana unikalus vandens telkinys, kuriame vandens apykaita labai ribota, todėl jis natūraliai atsinaujina itin lėtai. Net jeigu būtų uždaryti visi nuotekų išleistuvai ir visiškai sustabdyta naftos gavyba, jūrai savaime atsigauti reikėtų dar dvidešimties ar trisdešimties metų.

Vis dėlto, mokslininko vertinimu, toks scenarijus nėra realus. Jis viliasi, kad po trisdešimties metų Baltijos jūros būklė bus bent jau ne blogesnė nei dabar.