Pirmokai čia jau programuoja: beveik 25 metus mokyklai vadovaujantis direktorius atskleidė, kur iš tiesų gimsta pokytis

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai beveik 25 metus vadovaujantis Zenonas Pošiūnas pripažįsta, kad per šį laiką smarkiai pasikeitė jo požiūris į lyderystę. Anksčiau jis manė, jog vadovas privalo viską žinoti, kontroliuoti ir padaryti pats, o dabar svarbiausia savo užduotimi laiko pagalbą kitiems augti bei prisiimti atsakomybę.

Kartu keitėsi ir mokykla: programavimas pasiekė pradines klases, plėtojama robotika, STEAM, skaitmeninės technologijos ir dirbtinio intelekto galimybės. Vis dėlto, Z. Pošiūno teigimu, tikras pokytis matomas ne projektuose ar planuose, bet kasdienėje mokinių ir mokytojų veikloje.

Profesinį kelią Z. Pošiūnas pradėjo kaip matematikos mokytojas, vėliau perėjo prie vadybinių pareigų. Nuo 2001 m. jis vadovauja tai pačiai Rokiškio mokyklai – anuometinei Juozo Tūbelio gimnazijai, kuri 2012 m. buvo pertvarkyta į progimnaziją. Per beveik ketvirtį amžiaus jam teko stebėti daugybę pokyčių tiek mokykloje, tiek visoje švietimo sistemoje.

Direktorius sako per ilgus darbo metus sukaupęs daug patirties, išgyvenęs įvairių situacijų ir mokęsis iš savo klaidų, tačiau darbas jo vis dar neprarado patrauklumo. Dabar lyderystę jis supranta kaip gebėjimą sudaryti sąlygas žmonėms atsiskleisti, augti ir imtis atsakomybės.

Todėl mokyklos kūrimas, jo įsitikinimu, neturi būti vien administracijos reikalas. Augti turėtų pavaduotojai, mokytojai, mokiniai ir kiti bendruomenės nariai, o vadovas privalo tam atverti galimybes.

Vienu reikšmingiausių mokyklos raidos etapų Z. Pošiūnas vadina 2016 metus, kai progimnazijos komanda įsitraukė į programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Jos parengtas projektas buvo išrinktas geriausiu tarp 12 dalyvavusių Lietuvos mokyklų ir laimėjo pagrindinį 10 tūkst. eurų vertės prizą.

Progimnazija tuomet pasiūlė programavimo mokyti jau nuo pirmos klasės, šią veiklą integruojant į skirtingų dalykų pamokas. Taip siekta lavinti vaikų loginį mąstymą ir kūrybiškumą, kad jie ne tik naudotųsi technologijomis, bet ir išmoktų patys kurti.

Z. Pošiūnui svarbiausia, kad iniciatyva nesibaigė kartu su projektu. Ji tapo postūmiu toliau vystyti skaitmeninių technologijų, robotikos, STEAM ir inovatyvaus ugdymo kryptis. Pasak jo, pats projektas mokyklos nepakeičia – rezultatas atsiranda tik tuomet, kai naujovės tampa kasdienės veiklos klasėje dalimi.

Kaip mokykla matuoja pokyčių rezultatą?

Progimnazijoje ir toliau plėtojama robotika, STEAM bei skaitmeninės technologijos, stiprinamas matematikos mokymas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Direktorius pabrėžia, kad svarbus ne turimų technologijų kiekis, o tai, kaip jos pasitelkiamos mokinių ugdymui.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai sprendimai sparčiai keičia pasaulį, tačiau mokykloje technologijos negali tapti savitiksliu dalyku – jos turi padėti mokytis geriau.

Kartu turi keistis ir mokinio vaidmuo. Progimnazijoje veikia mokinių taryba bei savivalda, o iniciatyva „Dialogai su lyderiais mokyklos ateičiai“ leidžia mokiniams susitikti su mokyklos ir rajono lyderiais, užduoti klausimus bei pristatyti savo sumanymus.

Z. Pošiūnas mokinį laiko ne vien ugdymo proceso dalyviu, bet ir mokyklos bendrakūrėju. Anot jo, neužtenka tik suteikti galimybę pasisakyti – vaikai turi matyti, kad jų nuomonė išgirstama ir gali daryti įtaką. Mokykloje jie mokosi ne tik dalykų, bet ir bendruomeniškumo, susitarimo, atsakomybės bei pagarbos kitokiai nuomonei.

Pasirinktos krypties rezultatai vertinami analizuojant duomenis: mokinių pasiekimus ir pažangą, lankomumą, apklausas bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Palyginti su ankstesniais metais, per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo lygį pasiekusių ketvirtokų dalis padidėjo 20 procentinių punktų ir viršijo šalies vidurkį.

Vis dėlto kai kurie skaičiai rodo, kad būtina ieškoti naujų sprendimų. 5–8 klasėse pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekiančių mokinių dalis sumažėjo nuo 50,74 iki 40,79 proc.

Direktorius pažymi, kad duomenys jam nėra vien ataskaitų skaičiai. Jie leidžia pamatyti, kas vyksta mokykloje ir ką būtina keisti. Jei rodikliai atskleidžia problemą, vadovas, jo nuomone, turėtų ne ieškoti kaltųjų, o klausti, kokių veiksmų reikia imtis. Nei technologijos, nei duomenys nepakeičia mokytojo, nes galutinį pedagoginį sprendimą priima būtent jis.

Kokių gebėjimų prireiks dirbtinio intelekto pasaulyje?

Mokinių rezultatai ir sparčiai kintanti aplinka, pasak Z. Pošiūno, verčia iš naujo svarstyti, kam šiandien turi ruošti mokykla. Kai informaciją galima surasti per kelias sekundes, o dirbtinis intelektas atlieka vis daugiau užduočių, vien perduoti žinias nebepakanka.

Direktoriaus vertinimu, vis didesnę reikšmę įgauna kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas, gebėjimas spręsti problemas, prisiimti atsakomybę ir mokytis visą gyvenimą. Daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik tam, ką mokinys žino, bet ir kaip jis mokosi, kaip ugdo gebėjimą mokytis bei pritaiko žinias realiame gyvenime.

Artimiausiais metais progimnazijoje ketinama dar labiau stiprinti individualizuotą mokymąsi, geriau atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius ir mokymosi tempą. Mokykla taip pat pradeda „Besimokančios klasės“ kryptį, tęs matematikos, robotikos, STEAM ir skaitmeninių technologijų veiklas bei skatins mokytojų tarpusavio mokymąsi.

Z. Pošiūnas apibendrina, kad ateities mokykloje technologijos turi sustiprinti mokytoją, tačiau negali pakeisti žmogiškojo ryšio.

Vis dėlto vien įtraukti naują ugdymo metodą į planus ar įsigyti priemonių nepakanka. Ilgametė patirtis direktoriui parodė, kad sunkiausia pokyčių dalis yra žmonių pasirengimas atsisakyti nusistovėjusių darbo būdų.

Technologiją įdiegti paprasčiau nei pakeisti įpročius

Pasak Z. Pošiūno, technologiją ar projektą galima įgyvendinti gana greitai, tačiau gerokai sudėtingiau pakeisti mąstymą, požiūrį ir kasdienius įpročius. Dėl to mokyklai svarbu stiprinti komandą, sudaryti galimybes mokytojams mokytis vieniems iš kitų ir imtis lyderystės.

Kai kuriuos pokyčius mokykla pajėgi įgyvendinti savo jėgomis, tačiau direktorius mato ir sisteminių kliūčių. Viena jų – stabilumo stoka.

Jo manymu, Lietuvos švietimui būtina nuosekli kryptis ir gebėjimas geras idėjas paversti kasdiene praktika. Šalyje netrūksta profesionalių, kūrybingų ir pokyčiams pasirengusių mokytojų bei vadovų. Mokyklos vis aktyviau naudoja skaitmenines technologijas, plėtoja STEAM ugdymą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir kuria partnerystes. Dabar svarbu dalytis geraisiais pavyzdžiais ir pasirūpinti, kad jie taptų įprasta praktika.

Z. Pošiūnas taip pat įsitikinęs, kad administraciniai procesai neturėtų nustelbti pagrindinės mokyklos paskirties.

Jo teigimu, būtina mažinti perteklinius formalumus ir administracinę naštą, kad daugiau laiko liktų mokiniui, mokytojui ir mokymuisi – tam, kas iš tikrųjų lemia ugdymo kokybę. Pokytis, anot direktoriaus, įvyksta ne dokumentuose, o klasėje.

Galimybė su kolegomis aptarti realius vadovo darbo iššūkius paskatino Z. Pošiūną prisidėti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.

Direktorius pabrėžia, kad vadovui svarbu turėti erdvę atvirai kalbėtis apie realias situacijas, išgirsti kitokį požiūrį, įvertinti savo sprendimus ir pažvelgti į mokyklą iš šalies. Jo įsitikinimu, negalima reikalauti augimo iš kitų, jei pats vadovas nėra pasirengęs keistis ir tobulėti.

Apie karjerą mokykloje svarstantiems žmonėms Z. Pošiūnas pataria nesitikėti ramaus ir lengvai nuspėjamo darbo. Vadovo prasmę jis sieja su pagalba žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę. Tuomet, pasak jo, kartu auga žmogus, komanda ir visa mokykla.

Apie „Švietimas #1“

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurią įsteigė Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.