Kauno milijonieriaus smūgis H. Daktarui: po konflikto kriminalinio pasaulio autoritetas 7 metams atsidūrė už grotų

1995-ųjų vasarą, Remigijui Daškevičiui-Daškei išėjus iš kalėjimo, Henriko Daktaro įtaka buvo milžiniška ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Per kelerius metus daugelis ankstesnių Daškės bičiulių spėjo suburti savo gaujas, prisidėti prie kitų grupuočių ar net susivienyti su ilgai konkurentais laikytais Vilijampolės Daktarais.

Kalėdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido privatizavimo laikotarpį, kuris tarp miesto nusikalstamo pasaulio atstovų buvo laikomas itin pelningu. Kai kurie buvę jo bendražygiai, įskaitant Saturną Dubininką-Satą, tuo metu įsitvirtino legaliame versle ir užmezgė ryšius su įtakingais Seimo nariais, ministrais, teisėsaugos pareigūnais, verslininkais bei žiniasklaidos grupių atstovais.

Satas, laikytas vienu sėkmingiausią karjerą „laukinio kapitalizmo“ laikotarpiu padariusių verslo elito atstovų, yra sakęs, kad jo nuotraukos pirmuosiuose puslapiuose leidėjams padėdavo parduoti įspūdingus laikraščių ir žurnalų tiražus.

R. Daškevičius skaudžiai išgyveno, kad jam nepavyko įsitvirtinti nei tarp legalių verslininkų, nei tarp tuo metu Kaune veikusių nusikaltėlių. Sugrįžęs iš „zonos“ jis pradėjo smarkiai gerti, dažnai įsiveldavo į konfliktus, o šie neretai baigdavosi policijoje.

H. Daktaras Daškę laikė žodžio žmogumi

Po kurio laiko Lietuvoje išryškėjo naujas konfliktų modelis. Dėl pinigų ir akcijų ėmė kovoti bendrovių savininkai, akcininkai bei verslo partneriai, dažnai pačiais nešvariausiais būdais susikrovę milžiniškus turtus.

Spręsdami tokius ginčus žinomi Kauno verslininkai vis dažniau kreipdavosi į atgimstančią Daškinių gaują. Už suteiktą pagalbą R. Daškevičius ir jo vyrai gaudavo dideles pinigų sumas, o kartais jiems būdavo siūloma kartu užsiimti verslu.

Taip buvęs bokso čempionas, „kietuoliu“ ir žaviu plevėsa vadintas R. Daškevičius atsidūrė ties naujo karjeros etapo slenksčiu.

Netikėtas H. Daktaro sulaikymas galutinai įtikino R. Daškevičių, kad primityvus reketas bei atvirai vykdyta spirito ir cigarečių kontrabanda augančioje šešėlinėje ekonomikoje jau tampa nebeperspektyvūs.

H. Daktaro karjerą kriminaliniame pasaulyje sužlugdė plačiai nuskambėjęs konfliktas su įtakingu Kauno milijonieriumi Sigitu Čiapu. Netrukus S. Čiapo dėka H. Daktaras buvo sulaikytas ir 7 metams pasiųstas už grotų. Šie įvykiai galutinai pakeitė Daškės požiūrį – jis pradėjo ieškoti veiklos, kuri keltų mažiau rūpesčių.

Anksčiau žurnalistui rašytame laiške H. Daktaras teigė, kad R. Daškevičius buvo gerokai jaunesnis. Kai Daškė kariavo su Slabotke, tai yra Vilijampole, H. Daktaras kalėjo Sibire, o jam grįžus į Lietuvą R. Daškevičius jau buvo Pravieniškėse. Jie buvo susitikę kelis kartus, o Daškė H. Daktarui pasirodė konkretus ir savo žodžio besilaikantis žmogus. H. Daktaras taip pat nurodė nežinojęs, ar pagrindinė R. Daškevičiaus veikla buvo legali.

Kruvini Daškinių metodai Partizanų gatvės pirtyje

Prieš keletą metų kilus valdininkų, verslininkų ir sporto atstovų ginčams dėl Kaune, Partizanų gatvės 192-ajame sklype, esančio regbio stadiono, išaiškėjo ir tamsių šio objekto praeities detalių.

Medžiagą šia tema rinkusiam autoriui Kauno vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ vadovas Vytautas Vasilenka pasakojo, kad prieš pat mirtį Daškė, lydimas apsaugos, išdidžiai vaikščiodavo po stadioną ir atidžiai stebėdavo besitreniruojančius jaunuosius regbininkus.

Ši aplinkybė nestebino apie Daškinių gaują ir jos aplinką ilgus metus operatyvinę informaciją kaupusių Kauno kriminalinės policijos darbuotojų. Jie prisiminė, kad iškart po privatizacijos R. Daškevičiaus vyrai dažnai linksmindavosi Partizanų gatvės 192-uoju numeriu pažymėtoje pirtyje.

Pasakojama, jog į šią Daškinių pamėgtą poilsio vietą būdavo atvežami ir nepaklusę arba mokėti duoklę atsisakę Kauno bendrovių savininkai. Verslininkams esą būdavo pateikiamas pasirinkimas – dirbti su gauja arba būti sunaikintiems.

Po tokių grasinimų Žaliakalnio gaujos smogikai nepaklususius turtingus verslininkus merkdavo į pirties baseiną ir kankindavo tol, kol šie sutikdavo atiduoti nemažą dalį savo uždirbto pelno. Vėliau nusikaltėliai ir jų kankinti žmonės susėsdavo prie bendro stalo ir tarsi nieko nebūtų nutikę puotaudavo iki paryčių.

Niūri praeitis išbaidė pirties lankytojus

Prieš keletą metų apsilankius buvusioje Daškinių pirtyje, ją buvo galima pasiekti pravažiavus pagrindinius Partizanų gatvės daugiabučių kiemus ir pasukus į gatvės galą. Už keliasdešimties metrų tarp daugiabučių esančią stadiono teritoriją juosė tvora ir aukšti geležiniai vartai, o netoliese stovėjo sovietmečiu populiaraus Alytaus statybos tipo sargo namelis.

Erdviame kieme buvo du pastatai. Pirties kompleksas ir mūriniai svečių namai, kuriuose veikė biliardinė, baigti statyti 1981 metais. Praėjus daugeliui metų po kraupių įvykių pirtis klientų nebeviliojo, palaipsniui sunyko ir 2005 metais galutinai užsidarė.

Vieša paslaptis, kad nemažai aplinkiniuose rajonuose gyvenusių kauniečių, išgirdę apie šiurpią pirties praeitį, iškart atsisakydavo ketinimų joje ilsėtis.

Pirtį prižiūrėjusio sargo pasakojimas

Daugelį metų buvusią Daškinių pirtį prižiūrėjo netoliese esančiame kukliame name su šeima gyvenęs sargas Vladas.

Jis pasakojo kadaise dirbęs vėliau liūdnai pagarsėjusios EBSW grupės privatizuotoje F. Dzeržinskio staklių gamykloje. Kurį laiką Vladas buvo smulkusis jos akcininkas, tačiau vėliau akcijos paslaptingai dingo. Jo žiniomis, Gintaras Petrikas galėjo būti spaudžiamas nusikaltėlių, todėl pirtį tiesiog perdavė Daškiniams.

Vladas taip pat nurodė, kad kurį laiką pirties direktoriumi dirbo R. Daškevičiaus brolis Artūras. Prieš Daškinių gaujos narių gyvenimus sužlugdžiusius „cigarečių karus“ keletą metų Partizanų gatvėje veikusios pirties akcininku buvo ir šiuo metu bausmę Pravieniškėse atliekantis Edmundas Bilinskas-Edma.

Pašnekovo teigimu, maždaug 1995–1997 metais kone kiekvieną savaitgalį į pirtį netikėtai įsiverždavo automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai. Grėsmingai atrodę kovotojai greitai suguldydavo besilinksminančius gangsterius ir jų svečius veidais į žemę.