Grįžus į Lietuvą laukė dokumentų spąstai: profesionalus vairuotojas liko be darbo ir gavo 800 eurų baudą

Po maždaug dešimtmečio užsienyje į Lietuvą grįžęs žmogus gali susirasti darbą, tačiau pradėti jo dirbti sutrukdo dokumentai. Būtent taip nutiko profesionaliam vairuotojui, kuris, parvykęs iš Švedijos, nebegali tęsti savo veiklos.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Darius, kurio tikrasis vardas redakcijai žinomas, Švedijoje gyveno apie dešimt metų. Ten jis dirbo vairuotoju, o lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo pasikeitęs į švedišką.

Vasarį į Lietuvą sugrįžęs vyras čia susirado vairuotojo darbą. Vis dėlto kovą baigė galioti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantis 95 kodas. Darius Lietuvoje baigė privalomus mokymus, tačiau negavo vairuotojo kvalifikacijos kortelės (VKK).

Mokymus baigė, tačiau VKK neišdavė

Darius paaiškino, kad komerciniam vairuotojui būtinas 95 kodo sertifikatas. Jo dokumentas buvo išduotas Švedijoje, nes ten vyras buvo pasikeitęs ir vairuotojo pažymėjimą.

Pasibaigus 95 kodo galiojimui, jis Lietuvoje išklausė reikiamus kursus ir pateikė prašymą dėl VKK, tačiau kortelės negavo.

Vyro teigimu, „Regitra“ atsisakė ją išduoti ir nurodė, kad ji jam nepriklauso, nes jis yra Lietuvos pilietis. Darius pasakojo išgirdęs, jog turėtų būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje 185 dienas arba Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į lietuvišką.

Vyras teigė nesuprantantis, kodėl tai būtina, nes jo švediškas vairuotojo pažymėjimas, medicininė pažyma ir tachografo kortelė, skirta darbo bei poilsio laikui fiksuoti, tebėra galiojantys.

Dokumentų problema Dariui jau kainavo ir finansiškai. Pasak jo, Lenkijoje už nebegaliojantį 95 kodą jam buvo skirta apie 3,5 tūkst. zlotų, arba maždaug 800 eurų, bauda. Nenorėdamas rizikuoti dar kartą, vyras šiuo metu vairuotoju nebedirba.

Darius neslėpė nusivylimo ir kėlė klausimą, kokią vertę tuomet turi kalbos apie grįžtančių emigrantų laukimą.

„Regitra“: svarbi ne pilietybė

„Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė paaiškino, kad VKK išduodama tais atvejais, kai nėra galimybės 95 kodo įrašyti į vairuotojo pažymėjimą.

Jos teigimu, pilietybė savaime nėra lemiamas kriterijus – svarbu, kur žmogus nuolat gyvena arba dirba.

„Regitra“ patvirtino, kad Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje galioja. Tačiau 95 kodą į šį dokumentą gali įrašyti tik pažymėjimą išdavusi valstybė. Dėl to Lietuvoje baigtų mokymų duomenų į švedišką pažymėjimą „Regitra“ įtraukti negali.

K. Judeikė nurodė, kad vairuotojui, kuris jau dirba ar nuolat gyvena Lietuvoje ir čia atnaujino kvalifikaciją, įprastas sprendimas būtų švedišką vairuotojo pažymėjimą pakeisti lietuvišku.

Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas nelaikant egzaminų.

Norint gauti lietuvišką pažymėjimą, būtina pagrįsti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jei ji per kalendorinius metus čia deklaruota trumpiau nei 185 dienas, galima pateikti kitus asmeninius arba darbo ryšius įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį.

185 dienų termino galima nelaukti

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė Dovilė Karužienė taip pat pabrėžė, kad pilietybė neturėtų trukdyti gauti VKK, ypač kai žmogus yra ES pilietis.

Jos teigimu, kliūtis gali atsirasti tuomet, kai asmuo Lietuvoje nėra pragyvenęs 185 dienų ir nėra įsidarbinęs.

VšĮ „Linavos“ mokymo centro direktorė Giedrė Valskienė atkreipė dėmesį, kad 185 dienų reikalavimas nėra vienintelis būdas įrodyti nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei šis laikotarpis dar nesukako, žmogus gali pateikti dokumentus, patvirtinančius jo darbo ar asmeninius ryšius su Lietuva.

Neaiškumų patiria ir daugiau sugrįžtančių vairuotojų

G. Valskienės teigimu, į panašias situacijas patenka ir kiti iš ES valstybių į Lietuvą grįžtantys piliečiai.

Žmonėms neretai trūksta aiškumo, ar užsienyje įgytas 95 kodas gali būti naudojamas Lietuvoje, kada būtina keisti vairuotojo pažymėjimą ir kokiais atvejais išduodama atskira VKK.

Pasak G. Valskienės, ypač trūksta vienos aiškios veiksmų sekos Lietuvos piliečiui, kuris penkerius ar dešimt metų dirbo Vokietijoje, Nyderlanduose ar kitoje ES šalyje ir grįžta įsidarbinti Lietuvos transporto įmonėje. Tokiam žmogui turėtų būti aišku, kokie dokumentai galioja, ką būtina pasikeisti, ar reikia VKK, į kurią instituciją kreiptis ir nuo kada galima teisėtai pradėti dirbti.

Jos vertinimu, aiškesnė tvarka itin reikalinga transporto sektoriui, kuriame kvalifikuotų profesionalių vairuotojų paklausa tebėra didelė.