Ginčas dėl eilių pas gydytojus įkaito: VLK ragina negąsdinti pacientų, tačiau ligoninės mato rizikų

Ar kitais metais pacientams teks ilgiau laukti ir sunkiau patekti pas gydytojus? Daliai gydymo įstaigų atstovų įspėjant apie galimas problemas, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius ragina negąsdinti Lietuvos gyventojų.

Karšta diskusija kilo trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame VLK pristatė planus, kaip kitais metais gydymo įstaigoms bus paskirstomos lėšos.

J. Sejonienė pristatymą sukritikavo itin griežtai

Po pristatymo Seimo nariai ir gydymo įstaigų atstovai klausimų turėjo tiek VLK direktoriui, tiek sveikatos apsaugos viceministrui.

Konservatorė Jurgita Sejonienė pareiškė, kad pristatyta informacija, jos vertinimu, yra „visiškas bullshit’as“, lietuviškai – mėšlo krūva. Politikė teigė išgirdusi daug skaičiavimų, prognozių ir skirtingų apmokėjimo modelių, tačiau aiškumo, jos nuomone, nuo to nepadaugėjo.

Ji taip pat priminė viceministro teiginį, kad planas buvo derintas su įvairiais sveikatos sektoriaus dalyviais. Tačiau, anot parlamentarės, Specialiųjų tyrimų tarnyba patvirtino, jog kritinės pastabos dėl Sveikatos draudimo įstatymo, gydymo įstaigų diskriminacijos ir sutarčių sudarymo liko neišspręstos.

J. Sejonienė sakė po pristatymo vis dar nesuprantanti, kaip bus vertinamos ir apmokamos virš sutarties suteiktos paslaugos bei kaip bus nustatomi baziniai įkainiai. Ji klausė, kokių paslaugų šalyje trūksta, kodėl susidaro viršsutartinės apimtys ir kuo pagrįstos pasirinktos metodikos.

Parlamentarė taip pat pasigedo aiškių atsakymų tiek viešosioms, tiek privačioms įstaigoms. Jos teigimu, regionų ligoninės nuostolingai teikia gyventojams reikalingas, bet neprioritetinėmis laikomas paslaugas. Todėl, pasak politikės, kyla klausimas, kaip įstaigų vadovai turėtų paaiškinti pacientui, kad jam reikalinga pagalba nebetelpa į sutarties ribas.

VLK primena: poreikiai neriboti, o finansai – ne

Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis paragino parlamentarę „nuleisti garą“. Jis pažymėjo, kad ligonių kasa turi metodologiją reikalingam paslaugų kiekiui apskaičiuoti, o sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į turimą biudžetą.

VLK direktorius G. Bendorius paaiškino, kad informacija apie nepatenkintą paslaugų poreikį skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje. Taip visuomenė gali matyti, kokių paslaugų trūksta konkrečiose savivaldybėse.

Jo teigimu, sveikatos paslaugų poreikis dažnai būna beveik neribotas, tačiau finansinės galimybės yra baigtinės. Nė viena valstybė neturi neribotų sutarčių, pagal kurias būtų galima apmokėti visas suteiktas paslaugas, nes tam reikėtų ir neribotų mokesčių.

G. Bendorius nurodė, kad kitąmet papildomi pinigai gydymo įstaigas pasieks didinant bazinius mokėjimus, plečiant paslaugas, sudarant didesnes sutartis ir keliant dalies paslaugų įkainius. Bendras sveikatos sistemos finansavimas didės maždaug 550 mln. eurų, o apie 90 mln. eurų iš šios sumos bus skirta vaistams.

VLK vadovas pabrėžė, kad viršsutartinės paslaugos sudaro tik apie 2–3 proc. bendros sutarčių apimties ir dažniausiai atsiranda dėl planavimo netikslumų. Pasak jo, tai nėra būdas teikti daugiau paslaugų. Daugelio jų apimtys jau stabilizavosi, o dienos stacionaro operacijų, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje atliekama panašiai kaip Europoje, todėl didelio augimo šioje srityje nereikia.

Rajonų ligoninės įžvelgia riziką

Rajonų ligoninėms atstovaujantis Julius Panka teigė, kad dialogas su ministerija ir ligonių kasomis vyksta, tačiau gydymo įstaigoms tebėra daug neatsakytų klausimų. Viena jautriausių sričių – intensyvios priežiūros paslaugų finansavimas.

Pasak J. Pankos, VLK direktorius yra minėjęs, kad bazinis mokėjimas už intensyvią priežiūrą galėtų atsirasti nuo 2028 metų, tačiau 2027-aisiais rajonų ligoninės esą atsidurtų labai rizikingoje padėtyje.

Jis taip pat nesutiko, kad viršsutartinės paslaugos atsiranda pačių įstaigų pasirinkimu. Anot J. Pankos, ligoninės dirbtinai nekonsultuoja, neoperuoja ir neguldo pacientų – paslaugos teikiamos todėl, kad jų reikia provincijos ir kaimo gyventojams, o sutartyse numatytos apimtys realaus poreikio nepadengia.

Konkrečios būsimo finansavimo sumos įstaigoms dar nėra žinomos, todėl jos negali tiksliai įvertinti pokyčių poveikio. J. Pankos teigimu, jei sumos būtų adekvačios, papildomų 10 proc. pakaktų arba jų apskritai nereikėtų. Tačiau jei finansavimas ir toliau neatitiks tikrojo poreikio, neaišku, ar viršsutartines paslaugas bus įmanoma teikti gaunant 70 proc. apmokėjimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso sakė, kad savivaldybėms taip pat daugiausia nerimo kelia viršsutartinių paslaugų finansavimas. Ji pabrėžė, jog savivalda kategoriškai nesutinka, kad ši našta būtų perkelta jai, nes tokios paslaugos turi būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Privatus sektorius perspėja apie galimą eilių augimą

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė priminė prieš metus pasirašytą kompromisinį susitarimą dėl nacionalinės sveikatos sistemos stiprinimo. Jos vertinimu, iki šiol įgyvendinta tik tai, kas buvo svarbu valstybei, o kitai pusei duoti pažadai net nepradėti vykdyti.

Ji taip pat kritikavo ketinimą privačioms Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms sudaryti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. I. Rizgelės teigimu, prioritetas turi būti siejamas ne su tuo, kam priklauso gydymo įstaiga, o su konkrečiais paciento poreikiais.

LVK vadovė klausė, ar viešasis sektorius būtų pasirengęs perimti pacientus, jeigu jų srautas būtų nukreiptas iš privačių įstaigų. Ji atkreipė dėmesį, kad viešojo sektoriaus pajėgumai per naktį nepadidės, todėl gali ilgėti eilės, o labiausiai nuo tokių sprendimų nukentėtų pacientai, o ne privačios gydymo įstaigos.

VLK vadovas atmeta kalbas apie ilgesnes eiles

G. Bendorius nesutiko, kad planuojami pokyčiai ilgintų eiles ambulatorinėms konsultacijoms. Jis nurodė, jog privačioms gydymo įstaigoms kitais metais šiai sričiai ketinama skirti tokią pačią sumą kaip šiemet – 46 mln. eurų palyginamosiomis kainomis, atsižvelgiant į prognozuojamą šių metų faktą.

VLK direktoriaus teigimu, ambulatorinių konsultacijų srityje poveikio neturėtų būti, todėl pareiškimai apie ilgesnes eiles nėra pagrįsti. Jis svarstė, kad tokie perspėjimai galėjo kilti iš emocijų, ir paprašė negąsdinti Lietuvos gyventojų.

Į diskusiją įsitraukęs viceministras S. Krunkaitis sakė, kad minėtas susitarimas toliau įgyvendinamas darbiniu formatu. Pasak jo, ministras savo poziciją susitikimuose yra aiškiai išdėstęs, todėl darbą reikia nuosekliai tęsti.

Didžiųjų ligoninių vadovai pacientus ramina

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius Tomas Jovaiša palaikė kryptį, pagal kurią gydymo įstaigų sutartys geriau atitiktų realias paslaugų apimtis, o priklausomybė nuo viršsutartinio finansavimo mažėtų.

Jo vertinimu, adekvati sutartis ir gerokai labiau apribotos viršsutartinės sumos iš esmės yra teisinga kryptis. Iki šiol taikytas modelis, kai daug įstaigų priklausė nuo papildomo viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, nei eilių, nei paslaugų prieinamumo problemų neišsprendė.

Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat nemano, kad pokyčiai turėtų reikšmingai pabloginti paslaugų prieinamumą. Jis patikino, kad pacientams nereikėtų baimintis, jog 2027 metais jiems nutiks kas nors bloga.

R. Jurkevičiaus duomenimis, privačioms gydymo įstaigoms kitais metais planuojama apmokėti 94 proc. 2025 metais suteiktų paslaugų apimties. Taigi realus persiskirstymas siektų apie 6 proc.

Kauno klinikų vadovas mano, kad šie 6 proc. viešajam sveikatos sektoriui netaptų didele našta, o rajonų ligoninėms galėtų atsirasti daugiau galimybių plėsti paslaugas.