Dvigubos pilietybės klausimas grįžta: siūlo naujas išimtis ir tikisi politinio susitarimo

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina išplėsti išimtis, leidžiančias išsaugoti Lietuvos pilietybę, patobulinti jos netekimo procedūras, glaudžiau ekonomiškai bendradarbiauti su diaspora ir imtis papildomų veiksmų šalies demografinėms problemoms spręsti.

Tokie pasiūlymai įrašyti į šešias komisijos rezoliucijas, priimtas per spalio 13–15 dienomis vykusią sesiją.

Rezoliucijoje dėl gimstant įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo numatyta galimybė jos neprarasti įgijus NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės arba NATO partnerės pilietybę. Kartu siūloma keisti pilietybės netekimo tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertintos galimos pasekmės tiek asmeniui, tiek Lietuvos interesams.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad po referendumų ir ankstesnių mėginimų tobulinti įstatymą pavyks pasiekti politinį sutarimą, rasti pakankamai politinės valios bei išminties ir priimti šį teisės aktą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke atkreipė dėmesį, kad daliai diasporai svarbių problemų spręsti papildomų valstybės lėšų nereikėtų.

Pasak jos, pilietybės klausimas nekainuotų nė cento – tam esą būtina politinė valia susitarti ir suvokti, kad Lietuva praranda savo žmones, vaikus, investuotojus bei tuos, kurie galėtų sugrįžti.

Kitose komisijos rezoliucijose siūloma paskirti instituciją, kuri koordinuotų užsienyje esančio ir Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Taip pat raginama finansuoti Vokietijoje esančios Renhofo pilies renovaciją ir įsteigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.

Siekiant stiprinti ekonominius ryšius, siūloma užtikrinti lengvesnę prieigą prie informacijos apie verslo ir investavimo galimybes Lietuvoje, mažinti biurokratines kliūtis bei aktyviau įtraukti diasporos atstovus į investicijų ir eksporto skatinimo programas.

Komisija taip pat ragina tiksliau apibrėžti užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimo ir naudojimo taisykles. Be to, siūloma didinti diasporos atsparumą propagandai bei dezinformacijai, parengiant praktines rekomendacijas ir mokomąją medžiagą.

D. Henke pažymėjo, kad Lietuvos diaspora aktyviai dalyvauja sprendžiant ir šalies saugumo klausimus. Jos teigimu, diaspora jau seniai veikia šiame informaciniame kare, tačiau dezinformacijos lauke kartais pralaimi, nes stinga įrankių, galimybių ir žmonių.

ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisos, turėjusios išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, buvo nesėkmingas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jame balsavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai, arba 58,96 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pilietybės išsaugojimą numatančiam Konstitucijos pakeitimui pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai, arba 74,13 proc., tačiau šio balsų skaičiaus neužteko pataisai priimti.

Konstitucijos pataisa gali būti patvirtinta tik tuomet, kai už ją balsuoja ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje surengtas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat baigėsi nesėkmingai.